Ministrai apsikeitė patirtimi formuojant būtinas maisto atsargas savo šalyse ir sutiko, kad padėtis žemės ūkio rinkose yra sudėtinga visur.  Maisto gamintojai patiria smarkai išaugusias gamybos sąnaudas, susiduria ir su kitais iššūkiais.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, į šalių strateginių planų dėl Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos turinį taip pat reikia pažvelgti iš naujo. Planų kontekstas turi atitikti ilgalaikius Europos tikslus ir naujus iššūkius, su kuriais šalys susiduria trumpuoju laikotarpiu. Kad tai būtų realu, BŽŪP strateginių planų tvirtinimo procese turėtų būti užtikrintas subsidiarumas ir lankstumas.

Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė solidarumo ir paramos Ukrainai svarbą, reikšmingai prisidedant prie apsirūpinimo maistu Europoje ir pasauliniu lygiu.  Rusijos invazija į Ukrainą pridėjo nestabilumo ir taip įtemptose žemės ūkio rinkose, pagrindinių žaliavų kainos smarkiai išaugo.

Labai svarbu užtikrinti mūsų ūkininkų gyvybingumą ir žemės ūkio gamybos tęstinumą, nes tai yra pagrindinė sąlyga užtikrinti aprūpinimą maistu.

„Labai svarbu užtikrinti mūsų ūkininkų gyvybingumą ir žemės ūkio gamybos tęstinumą, nes tai yra pagrindinė sąlyga užtikrinti aprūpinimą maistu, tęsti eksportą ir padėti kitiems. Neapibrėžtumas ir pažeidžiamumas rinkose išliks ilgai, todėl Komisija turėtų atidžiai stebėti ir prireikus būti pasirengusi laiku pateikti papildomų sprendimų“, – sakė ministras K. Navickas. Jis taip pat pastebėjo, kad reikalingi nauji logistikos sprendimai, užtikrinantys tinkamą maisto tiekimo grandinių funkcionavimą.

Estijos žemės ūkio ministras Urmas Kruuse atkreipė dėmesį į didelę priklausomybę nuo importuojamų trąšų ir gyvulių pašarų bei pabrėžė apsirūpinimo maistu svarbą: „Dabartinė situacija aiškiai parodo, koks svarbus yra šalių gebėjimas užtikrinti apsirūpinimą maistu. Mūsų apsirūpinimas svarbiausiais maisto produktais garantuojamas viršijant nacionalinį poreikį, o prekės ir toliau bus eksportuojamos“.

Latvijos žemės ūkio ministro Kasparo Gerhardo teigimu, Europos Komisija turėtų įvertinti dabartinės geopolitinės krizės bei Europos Žaliojo kurso poveikį aprūpinimui maistu Europoje ir pasaulyje.  Vertinant patiriamų sunkumų mastą ES žemės ūkio rinkose, ES galėtų padaryti daugiau.