Pasak jos, policija šiemet nepradėjo nė vieno ikiteisminio tyrimo po „Baltųjų pirštinių“ pranešimų, dėl to, sakė M. Šaraitė, įžvelgiamos pozityvios tendencijos – nusižengimų kiekvienų rinkimų metu mažėja.

„Tendencija dėl grubių rinkimų pažeidimų tikrai yra pozityvi – tiek mūsų organizacijos, tiek institucijų statistika rodo, kad tų atvejų su kiekvienais rinkimais mažiau ir mažiau. Pagrindas būna nepasitvirtinę atvejai, kaip ir šių rinkimų metu“, – Eltai sakė M. Šaraitė.

Kalbėdama apie galimus balsų papirkimo atvejus, M. Šaraitė pažymėjo, kad nė vienas iš keliasdešimties gautų pranešimų dėl galimo rinkėjų papirkimo nepasitvirtino.

„Akivaizdu, kad ta informacija nepasitvirtinusi – bendradarbiavome su policija, bet panašu, kad pagrindimų nepakako ir galima tikėtis bei daryti prielaidą, kad realiai balsų papirkimas nevyko arba buvo pavieniai atvejai, kurių, deja, nepavyko įrodyti“, – kalbėjo „Baltųjų pirštinių“ vadovė.

M. Šaraitė atkreipė dėmesį, kad daugiausia minėto tipo pranešimų gaunama iš kelių savivaldybių.

„Didžiojoje dalyje Lietuvos net gandų lygmenyje tokios informacijos dažniausiai net nebūna“, – Eltai sakė ji.

Tendencija dėl grubių rinkimų pažeidimų tikrai yra pozityvi – tiek mūsų organizacijos, tiek institucijų statistika rodo, kad tų atvejų su kiekvienais rinkimais mažiau ir mažiau.

Rinkimų stebėtojai susiduria su iššūkiais: komisijų nariai nenori priimti pastabų

„Baltųjų pirštinių“ vadovė neslėpė, kad rinkimų stebėtojai-savanoriai susiduria su įvairiais iššūkiais – sudėtinga bendrauti su kai kuriais komisijų nariais, pastarieji neatsižvelgia į pastabas.

„Mūsų stebėtojai teikia pastabas, o komisijos kartais yra įsitempusios ir kultūriškai nepasiruošusios priimti pastabas, draugiškai bendrauti. Žinoma, yra daugybė atvejų, kai tai pavyksta gražiai ir tvarkingai, bet vis tiek dažnai jaučiama įtampa“, – pripažino M. Šaraitė.

Kaip dažnus pažeidimus M. Šaraitė įvardijo balsadėžių neteisingą plombavimą, asmens duomenų apsaugos pažeidimus.

„Kartais tenka su apygarda kalbėti dėl apylinkės rinkimų komisijos darbo, nes vietoje kartais nepavyksta susikalbėti“, – tvirtino ji.

„Baltosios pirštinės“ teiks rekomendacijas VRK

Nors pasitvirtinusių pranešimų apie galimus rinkimų organizavimo ir balsavimo pažeidimus nuolat mažėja, M. Šaraitė teigė, kad „Baltosios pirštinės“ pateiks rekomendacijas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dėl siūlomų pakeitimų.

„Ką norėtume iškelti prioritetu, tai politinę reklamą ir jos reguliavimą, nes tikrai su tuo turime problemų – daugybė skundų, neaiškumai tiek su žodžio laisve, (...) tiek su trečiųjų asmenų reguliavimu. Labai svarbu su tuo dirbti, nes dideli skaičiai pranešimų yra susiję su politine reklama ir rinkimų komisijų darbu, kur žmonės yra biurokratijos spąstuose“, – pažymėjo M. Šaraitė.

Jos teigimu, rekomendacijos VRK ir kitoms institucijoms bus pateiktos kitą savaitę.

„Šiuo metu dėliojame turinį, nes mūsų pasiūlymai yra susiję su ta informacija, kurią surenka mūsų stebėtojai ir apie ką praneša piliečiai. Jeigu yra viena taisyklė, kurią tūkstančiai žmonių praneša ir jiems tai atrodo pažeidimas, tai galbūt tą taisyklę šiek tiek reikėtų pakoreguoti, kad tiek žmonių nepainiotų arba reikėtų pagalvoti apie papildomą tos taisyklės paaiškinimą“, – atkreipė dėmesį M. Šaraitė.

Organizacija „Baltosios pirštinės“ įsikūrė 2012 m. tarp pirmo ir antro Seimo rinkimų turo su tikslu užkardyti galimą rinkėjų balsų papirkimą.