Nepasitenkinimą labiausiai iššaukė „aušriečių“ balsavimas dėl poligono Kapčiamiestyje. Dalis partijos, įskaitant jos pirmininką, jo steigimo nepalaiko.
Ko tikėtis? Liks koalicijoje „Nemuno aušra“ ar ją pakeis demokratai?
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas (toliau – I. Kalpokas), Seimo socialdemokratė Indrė Kižienė (toliau – I. K.), socialdemokratas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas (toliau – V. M.), demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ laikinasis pirmininkas Virginijus Sinkevičius (toliau – V. S.), komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas (toliau – L. K.).
– Minėjote, kad palaikote dabartinės koalicijos variantą. Kodėl?
– I. K.: Pokalbis buvo apie tai, kad, jei taryboje svarstysime šį klausimą, aš balsuočiau už dabartinę koaliciją. Mano manymu, jei mes būtume nuo pat pradžių, po rinkimų, formavę koaliciją ir joje dirbtume nuosekliai antrus metus, galbūt būtų kokių nors pasvarstymų.
Bet dabar, bendraujant su žmonėmis ir kaip naujai politikei, manau, kad per porą metų keisti Vyriausybę būtų keistas elgesys. Norėčiau nuoseklumo, susidirbimo ir manau, kad darbas dabartinėje koalicijoje išlaikytų stabilumą.
– Girdime apie stabilumo svarbą ir užsimenama, kad pokyčių trečią kartą nereikėtų. Ką apie tai manote?
– I. Kalpokas: Tai galima suprasti, nes pokyčiai yra sudėtingas procesas. Jis sudėtingas dėl pozicijų, programos kaitos ir, turbūt, tai yra vienas iš pagrindinių stabilizuojančių faktorių.
Kitas dalykas – jau tiek „įmerkta“ reputacijos, politinio kapitalo ir visų kitų dalykų į dvi koalicijas su Remigijumi Žemaitaičiu ir „Nemuno aušra“, kad čia irgi yra šioks toks savęs įsivarymas į kampą.
Kita vertus, kas man labai kliūna, tai dėmesys tam, kad kažkaip išliktume ir išlaviruotume, nekreipiant dėmesio į vertybinį aspektą, į tai, koks yra tas koalicijos partneris. Kai kuriais, ypač nacionaliniam saugumui esminiais klausimais, tos koalicijos tarsi nėra. Yra prioritetai – kuriuos sprendimus svarbiausia priimti, o kuriems sprendimams reikia „Nemuno aušros“.
Ir čia yra, matyt, vertybinis apsisprendimas. Neturėti vertybių irgi yra vertybinis apsisprendimas.
Yra manančių, kad balsavimas dėl Kapčiamiesčio nėra svarbus, o biudžetas yra svarbus. Nors iš to, ką kalba laikinasis socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, matyti, kad jis labai sureikšmina tą balsavimą. Į ką tai gali pavirsti?
– I. Kalpokas: Tai buvo viena iš raudonų linijų, kurios buvo brėžiamos tiek iš socialdemokratų, tiek iš partijos vadovybės, tiek iš prezidento pusės, kai vyko balsavimas dėl poligono ir buvo sakoma, kad reikėtų vienybės šiame balsavime.
Bet mes puikiai matome, kad tos raudonos linijos yra labai paslankios. Kitas dalykas – tarsi supriešinant balsavimą dėl poligono ir balsavimą dėl biudžeto: pastarasis yra svarbus, bet jis reiškia bendrus principus. Pinigai yra padėti į stalčiuką, bet ar mes turėsime, kaip juos išimti ir kam juos panaudoti – štai čia yra esminis klausimas.
Galima priskirti pinigų abstrakčiai kiek tik nori, bet jeigu nėra palaikymo įgyvendinant, nėra palaikymo priimant strateginius sprendimus, tai kokia iš tų paskirtų pinigų nauda?
– Manote, kad reikėtų keisti koalicijos sudėtį. Kodėl?
– V. M.: Reikėtų palaukti tarybos, nes kartais įvykiai kinta per dieną. Ar keisti koalicijos sudėtį, turime pasitarti visi. Kai esi Seime, o ne Vyriausybėje, nuomonė gali būti labiau iš šalies, perduodant gyventojų ir partiečių požiūrį.
Jie pavargę nuo nuolatinio šios temos eskalavimo, kai dvejus metus kalbame ne apie Vyriausybės darbą, programų įgyvendinimą, o apie koalicijos sudėtį – kada ji kis ar nekis. Tai tampa pirmo plano valstybės klausimu, o ne konkrečia veikla.
Gal ir yra reikalas bei būtinybė kažką keisti. Tai labiau mano nuomonė, kurios laikiausi nuo pat pradžių: kai vyksta rinkimai, koalicija sudaroma vos ne kitą naktį, o vėliau dirbama su programa ir koalicine sutartimi.
Dabar kyla klausimas, ar išvis yra koalicinė sutartis. Manau, kad jos tarsi nėra – tai labiau frakcijų susitarimas dirbti kartu Seime.
– Ar jau kalbėjotės su socialdemokratais dėl galimos koalicijos?
– V. S.: Dar neteko, bet manau, kad šiuo momentu tai pirmiausia yra jų sprendimas ir mums nereikia nieko papildomai įrodinėti. Jie patys geriausiai mato, kokia yra situacija, klimatas, ar jiems pavyksta susitarti dėl prioritetų ir balsuoti kartu.
Akivaizdu, kad balsavimas dėl poligono ir požiūris į šalies gynybą yra viena iš temų, kuri yra kritiškai svarbi, bet sutarimų pasiekti nepavyksta. Manyčiau, kad socialdemokratams ši situacija yra sudėtinga vien dėl to, kad visoje koalicijoje yra partijų ir individualių žmonių, kurie mato daug patogesnę savo rolę – oponuoti iš vidaus.
Ir politikai tarsi yra tapę apžvalgininkais: vietoj to, kad siūlytų idėjas, jie pasirenka patogesnę rolę – kritikuoti.
– Ar jaučiate S. Sinkevičiaus lyderystę ir manote, kad jis galėtų tarti savo žodį?
– L. K.: Socialdemokratų partijoje dabar nėra tokio žmogaus, kuris galėtų pasakyti – ir bus taip, kaip jis pasakė. Mes neįvertiname ir dabartinės premjerės pozicijų stiprėjimo, o tai tikrai vyksta.
Viskas dabar priklauso nuo dviejų partijų strategijų. Nežinau, ar socialdemokratai imsis politikos antraščių, ar politikos strategavimo. Jie gali žengti abiem keliais. Jei imsis politikos, iš principo gali ir likti su dabartine koalicija, gali ją pakeisti, gali eiti net į mažumą, nes, turint stiprią opoziciją, net jei joje atsidurtų „Nemuno aušra“, socialdemokratai galbūt jau išmoko laviruoti.
Be to, jie gali pradėti derėtis dėl konstitucinės daugumos.
Dabar sunku nuspėti, ką strateguoja demokratai. Faktas, kad jiems dabar yra ir labai gera situacija, bet lygiai taip pat ir prasta. Buvo laikoma, kad ši partija yra aplink S. Skvernelį, nors, mano žiniomis, buvo kitaip – antras sparnas buvo ir aplink V. Sinkevičių.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)