Budrys sako prašęs JAV atstovų padėti išlaisvinti Baltarusijoje kalinčius lietuvius Pereiti į pagrindinį turinį

Budrys sako prašęs JAV atstovų padėti išlaisvinti Baltarusijoje kalinčius lietuvius

2025-07-24 10:31

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako prašęs Jungtinių Valstijų atstovų padėti išlaisvinti Baltarusijoje kalinčius Lietuvos piliečius.

Kęstutis Budrys
Kęstutis Budrys / L. Balandžio / BNS nuotr.

„Aš neisiu į detales, bet kad tai buvo svarbiausias dalykas, apie kurį kalbėjome, galiu patvirtinti. Aš nuo to ir pradėjau šnekėti, kokie yra Lietuvos interesai, ką mes norime padaryti, kad mūsų piliečius paliktų ramybėje. Štai ko mes norime“, – interviu naujienų portalui „15min“ kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

BNS rašė, kad birželį sutarus JAV ir Baltarusijai, iš šios šalies kalėjimų buvo išlaisvinti 14 politinių kalinių, tarp jų – žymus opozicionierius Siarhejus Cichanouskis, atvykęs gyventi į Lietuvą.

K. Budrys sakė kalbėjęsis su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kellogu (Kitu Kelogu) ir kitais Amerikos delegacijos nariais tiek prieš jiems išvykstant į Baltarusiją, tiek grįžus.

„Neisiu į detales dėl paties sumanymo, ką nori daryti mūsų amerikiečių draugai, bet iš mūsų pusės perduota labai aiški žinia dėl Lietuvos interesų ir pozicijos. Tai, kas yra susiję su mūsų piliečiais, kurie yra neteisėtai kalinami Baltarusijoje – jie privalo būti paleisti ir mes to siekiame“, – teigė ministras.

Lietuvos piliečių tarp birželį Baltarusijos paleistų kalinių nebuvo.

Minskas turi suprasti, „su kuo turi reikalą“

K. Budrys taip pat sakė, kad Vilnius iki šiol negavo jokio atsakymo iš Baltarusijos dėl anksčiau liepą į Lietuvą įskridusio Rusijoje gaminamo drono „Gerbera“. Anot ministro, tai yra labai pavojinga.

„Jeigu jie vertino visą tą incidentą kaip pavojingą, tai neteikdami informacijos jie sukelia apsiskaičiavimų, klaidingų sprendimų, kurie turėtų didžiules pasekmes, riziką, kai kalbama apie NATO reagavimą“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, Baltarusijos režimas turi suprasti, „su kuo turi reikalą ir kokio pobūdžio pasekmės gali būti“.

„Šį kartą atakoje dalyvavo dronas-muliažas, kuris tiesiog turėjo tapti taikiniu ir sekinti oro gynybos sistemą. Kitą kartą gali būti su sprogmeniu, kitą kartą gali ne užspringti ir nukristi, o gali nuskristi toliau, padaryti žalą ir mes tada atsidurtume eskalacijos kreivėje, kurios visi norėtume išvengti“, – tvirtino K. Budrys.

„Neįsivaizduoju, kad žalos padarymo atveju nebūtų konkrečių atsakomųjų priemonių iš Lietuvos pusės. Jeigu pas mus kas nors nukentėtų, visi stotų tada į grandinėlę“, – pridūrė jis.

Kaip rašė BNS, liepos 10 dieną bepiločiam orlaiviui įskridus į Lietuvos teritoriją, iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau paaiškėjo, jog Lietuvos sieną kirto Rusijoje gaminamas į „Shahed“ vizualiai panašus dronas „Gerbera“, skirtas apgaudinėti oro gynybą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų