„Atskiro sprendimo šiuo klausimu VRK nebuvo. Aš nepasakysiu, kokios priežastys buvo neįtraukti, bet sakyčiau, kad nebuvo indikacijų iš finansų kontrolės skyriaus, kad kažkas netvarkoje, daromi didžiuliai pažeidimai ar kažkas panašaus“, – pirmadienį komisijai liudijo L. Matjošaitytė.
Komisijai duomenys įtarimų nekėlė
Parlamentinės komisijos pirmininkas Vytautas Bakas buvusios vadovės klausė, kaip VRK reagavo gavusi „Kantar“ monitoringo duomenis, pagal kuriuos G. Nausėdos išlaidos reklamai viršijo 600 tūkst. eurų, nors kandidatas tiek kampanijos pajamų, tiek išlaidų deklaravo perpus mažiau.
„G. Nausėdos rinkimų kampanijos viešinimas žiniasklaidos priemonėse vertinamos 606 tūkst. eurų, tai yra daugiau nei du kartus daugiau nei oficialiai pateiktos ataskaitos, du kartus skirtumai vien žiniasklaidai. Ar į tokį skirtumą VRK kaip nors reagavo?“ – klausė V. Bakas.
L. Matjošaitytė teigė, kad komisija iš „Kantar“ gautus duomenis lygina su pačių kandidatų pateikiama informacija, gautais skundais, ir VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius vertina jos visumą.
„VRK, kai gauna „Kantar“ duomenimis, yra kryžminis patikrinimas su tuo, ką pateikia kandidatai, ir skundais, pranešimai, daromas kryžminis patikrinimas, tuos finansus geriau galėtų patikslinti finansų kontrolės skyrius“, – teigė buvusi komisijos pirmininkė.
Klausiama, ar jai pačiai nesukėlė klausimų G. Nausėdos kampanijos finansavimas, kai jo oficialios deklaruotos išlaidos buvo perpus mažesnės nei jo pagrindinių konkurentų, L. Matjošaitytė teigė, kad mažesnes išlaidas gali lemti ir tam tikrų sąnaudų apkarpymas.
„Žvelgiant bendrai, kai mes turime vienos kampanijos išleistas mažesnis finansavimas, kelia kausimų, ar buvo labai taupoma, arba kažko atsisakyta, ar buvo labai daug savanorių“, – sakė L. Matjošaitytė.
V. Bakas: yra 300 tūkst. eurų skylė
Seimo komisijos vadovas V. Bakas sako, kad atsakymo, iš kur atsirado didžiulis skirtumas tarp prezidento kampanijos metu deklaruotų ir viešosios erdvės stebėtojų patiektų skaičių, iki šiol nėra.
Tai yra 300 tūkst. skylė, atsakymų nėra, jų nepateikė nei VRK, nei specialiosios tarnybos.
„Yra esminiai skirtumai tarp to, ką pateikė nepriklausoma monitoringo agentūra apie išlaidas kampanijai, virš 600 tūkst. eurų vien žiniasklaidai, neskaičiuojant darbo. Kaip sakė prezidentas, jis taupė patarėjų darbui, bet jau monitoringo pateiktas biudžetas, kiek buvo išleista politinei reklamai, viršija du kartus, palyginti su tuo, ką pateikė kandidatas G. Nausėda“, – po posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.
„Tai yra 300 tūkst. skylė, atsakymų nėra, jų nepateikė nei VRK, nei specialiosios tarnybos“, – pridūrė komisijos pirmininkas.
2019 metais laimėjęs rinkimus, G. Nausėda oficialiai nurodė kampanijai surinkęs 291 tūkst. eurų, o išlaidas šiek tiek viršijus 300 tūkst. eurų.
Jo konkurentė dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė kampanijai turėjo dukart daugiau – 693 tūkst. eurų, į antrąjį turą nepatekęs tuometis premjeras Saulius Skvernelis kampanijai surinko beveik 595 tūkst. eurų, visas surinktas lėšas jie abu kampanijai ir išleido.
G. Nausėda išlaidų skirtumą aiškino taupumu, savanorių darbu, taip pat atsakydamas į kritiką dėl galimai neskaidrių finansų, komentuodamas oficialių išlaidų skirtumus, pareiškė, kad biudžeto dotacijomis disponuojančių partijų kandidatai „taškė pinigus į kairę, į dešinę“.
„Kantar“ skelbė, kad G. Nausėdos išlaidos kampanijai viršijo 600 tūkst. eurų, I. Šimonytės – 500 tūkst. eurų, nors viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų ataskaitos rodė mažesnius skaičius – apie 250 tūkst. G. Nausėdos ir beveik 300 tūkst. eurų I. Šimonytės.
Buvęs pareigūnas neatėjo – negavo kvietimo
Komisija pirmadienį uždarame posėdyje planavo išklausyti buvusį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūną, prieš kelerius metus nagrinėjusį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus patiektą medžiagą apie departamento veiksmus tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio G. Nausėdos aplinką, tačiau jis neatvyko.
„Kiek informavo patarėjai, mes kvietėme buvusį STT pareigūną, bet jis negavo pranešimo, tai, matyt, kažkoks nesusipratimas įvyko, pakviesime į kitą posėdį. Buvo išsiųstas kvietimas atvykti pareigūnui, šiandien gavome informaciją, kad žmogus to kvietimo negavo“, – situaciją aiškino V. Bakas.
Seimo komisija tiria VSD pranešėjo T. Gailiaus informaciją apie VSD vadovų veiksmus tikrinant G. Nausėdos aplinką jam kandidatuojant į šalies vadovus, taip pat ir praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, kitus klausimus.
Komisijai jau liudijo buvę ir esami prokuratūros, STT vadovai, taip pat savo tapatybės nusprendęs nebeslėpti pranešėjas, buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas T. Gailius.
T. Gailius liudydamas komisijai patvirtino dirbdamas žvalgyboje matęs informacijos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo, bet konkretaus kandidato neišskyrė.
Taip pat T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.
Po T. Gailiaus liudijimo VSD pakartojo, jog tikrindami G. Nausėdos aplinką laikėsi įstatymų.
2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, yra keliami klausimai dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.
G. Nausėda atmeta įtarimus dėl galbūt neskaidraus kampanijos finansavimo, taip pat tvirtina esantis pasiruošęs atsakyti į komisijos klausimus raštu.
Naujausi komentarai