„Darbiečiai“ vis dar laikosi savo pozicijos, kad jų kandidatas švietimo ir mokslo ministro postui užimti – Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas. Premjeras laukia naujos informacijos apie galimas jo nuodėmes iš Specialiųjų tyrimų tarnybos ir dar neieško naujų kandidatų, o prezidentūra jau net nebesvarsto V. Gedvilo kandidatūros.

Praėjusį trečiadienį, po to, kai iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) buvo gauta pažyma, kad V. Gedvilas atitinka nepriekaištingos reputacijos valstybės tarnautojo reikalavimus, premjeras Algirdas Butkevičius jo kandidatūrą nusprendė teikti šalies vadovei.

„Tuo metu kaip tik buvau pas premjerą, ir kartu su juo pirmieji sužinojome, kad specialiosios tarnybos priekaištų V. Gedvilui neturi. Tačiau po dviejų valandų STT A. Butkevičiui išsiuntė kitą pažymą, kurioje jau buvo atsiradę kažkokių abejonių ar įtarinėjimų V. Gedvilo atžvilgiu. Kas atsitiko, kad STT per tokį trumpą laiką pakeitė savo nuomonę, atsakymo vis dar nežinome“, – LRT.lt teigė laikinasis Darbo partijos vadovas Seimo narys Valentinas Bukauskas.

Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Kęstutis Daukšys spėjo, kad greičiausiai prezidentūra, mesdama šešėlį V. Gedvilui, dar kartą siekia sumenkinti partiją. Galbūt, kaip ir skiriant energetikos ministru ne Darbo partijos atstovą Roką Masiulį, norima „prastumti“ į švietimo ir mokslo ministro postą savą kandidatą.

Nei V. Bukauskas, nei K. Daukšys nepaneigė, kad kai kurie Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjai bandė „auklėti“ Darbo partijos atstovus Seime, siūlydami, ieškant kandidatų į ministro postą, pasidairyti akademinėje bendruomenėje.

Paklaustas, ar tiesa, kad prezidentūrai tiktų buvęs laikinasis Vilniaus universiteto rektorius, pavasarį pralaimėjęs rinkimus į šios aukštosios mokyklos vadovo postą Jūras Banys, o galbūt Mykolo Riomerio universiteto prorektorius, buvęs Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Giedrius Vilūnas, V. Bukauskas tiesaus atsakymo vengė: „Ir aš tokias kalbas esu girdėjęs“.

Be šios versijos, kuri galėjo prezidentūrai tapti pretekstu ieškoti galimų V. Gedvilo paklydimų, Seimo kuluaruose aptarinėjama ir kita. Galbūt šalies vadovė, neskirdama V. Gedvilo švietimo ir mokslo ministru, bando atverti jam kelią į Europos Parlamentą (EP), kur jis pakeistų neseniai ten teisinę neliečiamybę praradusį Darbo partijos patriarchą Viktorą Uspaskichą?

Jeigu V. Gedvilas taptų ministru, tuomet realiausias kandidatas būti Darbo partijos atstovu EP – kitas teisiamasis juodosios Darbo partijos buhalterijos byloje parlamentaras Vytautas Gapšys. Tapęs EP nariu, jis įgytų neliečiamybę, ir garsioji „darbiečių“ byla laimingai vėl įstrigtų teismuose arba net sulauktų senaties.

„Kodėl jūs galvojate, kad EP iš V. Uspaskicho atimtų parlamentaro mandatą? Tai – ne tokia dažna ir apskritai kažin ar galima procedūra. Kita vertus, jei net jis ir būtų pasiųstas už grotų, mandatą galėtų ir išsaugoti. Todėl ši versija visiškai neturi jokio realaus pagrindo, galinčio būti priežastimi, kodėl prezidentūra nenori matyti V. Gedvilo švietimo ir mokslo ministro poste“, – LRT.lt teigė V. Gapšys.

Bandydamas ieškoti atsakymo, ar vieną gražią dieną neatsitiks taip, kad V. Gedvilas pats pasitrauks iš kovos dėl ministro posto, V. Bukauskas nebuvo linkęs skubinti įvykių: „Bet kokiu atveju ir jis pats, ir mes, jo kolegos Seime, sieksime, kad vis dėlto būtų paviešinta ta STT pažyma, kurioje neva užfiksuoti kažkokie negeri dalykai. Kita vertus, jei premjeras A. Butkevičius paprašys jam pateikti kitą Darbo partijos kandidatą, tuomet ir žiūrėsim, ką daryt. Kol kas premjeras to neprašo. O už Vyriausybės formavimą pagal Konstituciją atsakingas tik jis“.

Komentuodamas politinį trilerį dėl švietimo ir mokslo ministro skyrimo, politologas Lauras Bielinis neatmetė galimybės, kad prezidentūros elgesyje galima įžvelgti ir bandymus „prastumti“ savo kandidatą, ir siekį užkirsti kelią „darbiečiams“ išsisukti iš juodosios buhalterijos bylos.

„Abi versijos – tikėtinos, – sakė L. Bielinis. – Kita vertus, Prezidentės elgesyje matosi ir noras pademonstruoti, kas šioje situacijoje šeimininkas. Jai taip pat labai naudinga turėti tokio tipo Vyriausybę, kokia yra dabar – iš jos pašalintas dar vienas „darbietis“, o švietimo ir mokslo ministro portfelis laikinai (o gal iki kadencijos pabaigos?) patikėtas savu laikomam teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui.

Tačiau visoje šioje istorijoje man asmeniškai įdomiausia tai, ar iš tikrųjų Prezidentei STT parodė dar kažkokią kitą pažymą, kurios nematė premjeras A. Butkevičius? Jei taip, tuomet jau kvepia dideliu skandalu. Tačiau norisi tikėti, kad naujo politinio skandalo nebus, kad, greičiausiai, STT pažymą A. Butkevičius perskaitė adekvačiai, o D. Grybauskaitė sustiprino tuos akcentus, kurie jai naudingesni.“

Paklaustas, ar pavyks premjerui A. Butkevičiui suvaldyti vis labiau aštrėjantį konfliktą su prezidentūra dėl naujojo švietimo ir mokslo ministro skyrimo, L.Bielinis svarstė: „Manau, kad premjeras sugebės sumažinti įtampą. Mano galva, svarbiausia, kad jam pakaktų išminties paleisti įvykius sava tėkme, o tuomet jau konfliktuos prezidentė ir Darbo partija“.