Pasak Dainiaus Kreivio, naujam energetikos ministrui teks toliau rūpintis atsinaujinančių išteklių energijos gamybos, mažųjų branduolinių reaktorių, vandenilio pajėgumų projektų, jūros vėjo elektrinių plėtra.

„Šiandien elektros gaminame apie 60 proc. (Lietuvos suvartojimo – BNS), 2028 metais gaminsime 100 proc. (...) Ir centrai, ir vandenilis, ir jūros (vėjo jėgainių – BNS) parkai – yra tiek veikti. O jei to nepasidarysime, neturėsime nei pramonės, nei duomenų centrų ir kainas turėsime kosmose“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys.

Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjį pasiūlė svarstyti steigti Regionų ministeriją, o spalį apie idėją ragino diskutuoti „platesniame kontekste“, – įvertinant ir dalies ministerijų, pavyzdžiui Energetikos ministerijos, egzistavimo tikslingumą.

„Mums reikia pasirinkti, ar norime turėti Energetikos ministeriją, ar norime turėti kosmines kainas mūsų žmonėms“, – pabrėžė D. Kreivys.

Jo kadencijos metu Energetikos ministerija parengė, o Seimas priėmė Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kurioje nurodoma, kad Lietuva iki 2050 metų pasigamins visą reikiamą elektrą, ją eksportuos, taip pat didins atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus bei transformuos pramonę į netaršią aplinkai.

Numatoma, kad tuomet Lietuva ne tik gebės pati apsirūpinti reikiamu elektros kiekiu, bet ir ją bei jos produktus eksportuos į Vidurio Europą.

Didžiuliai iššūkiai, kurie ateina.

„Visą tą laikotarpį turėsime tokiu pačiu tempu ar didesniu vystyti visą energetiką: ir atominę, ir atsinaujinančią energetiką, ir baterijas, ir energetinius centrus, jungtis su Vokietija, vandenilio vamzdynus, (...) įmonių dekarbonizaciją, sintetinių kurų gamybą“, – būsimus energetikos sektoriaus darbus vardijo D. Kreivys.

„Didžiuliai iššūkiai, kurie ateina“, – pridūrė ministras.

D. Kreivys kalbėjo, kad nauja ministerijos vadovybė turės „daryti namų darbus“ ruošiantis naujos kartos mažųjų branduolinių reaktorių plėtrai, nes Lietuva nebus pajėgi visos elektros pasigaminti tik iš atsinaujinančių išteklių.

Jo teigimu, ministerijai bendradarbiaujant su JAV Energetikos departamentu, nauja valdžia turėtų pasirašyti bendradarbiavimo sutarimus su mažųjų branduolinių reaktorių gamybos įmonėmis.

„Kad atėjus laikui, apie 2028–2030 metus (...) galėtume informuoti visuomenę, kur esame, kokios technologijų kainos ir kada jas galime vystyti ir statyti, kiek tai kainuos, kokie galėtų būti finansavimo modeliai. Tuos darbus turės padaryti ateinantis ministras“, – sakė D. Kreivys.

Pasak jo, toliau tęsis ir vandenilio projektai, pirmiausia bendro vandenilio koridoriaus nuo Vokietijos iki Suomijos: „Vamzdyno iš Suomijos į Vokietiją pirminės studijos yra padarytos, daromos dabar studijos atliekant visus ekonominius skaičiavimus.“

D. Kreivys neabejoja, jog lapkričio 18 dieną numatytas skelbti antrojo jūros vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje vystytojo konkursas įvyks.

„Matau aiškų įsipareigojimą ir prezidento asmenyje, būtent atsinaujinančiai energetikai, jūros vėjo vystymui. Tikrai nemanau, kad didesnių pokyčių bus“, – kalbėjo D. Kreivys, paklaustas, ar nauja valdžia galėtų suplanuotą jūrinio vėjo jėgainių parko aukcioną.