„Tikiuosi pasieksime dar geresnių rezultatų. Tikiuosi, kad Seimo rinkimuose bus galima kalbėti apie 10 proc. plius“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo D. Žalimas.

„Tai (rinkimų rezultatai – BNS) tik įrodo, kad strateginis balsavimas, kuris buvo prezidento rinkimuose, matyt, šį kartą sugrįžo jau mūsų naudai“, – teigė jis, kalbėdamas apie EP rinkimų rezultatus.

D. Žalimas taip pat sakė „artimiausiu protingu laiku“ ketinantis tapti Laisvės partijos nariu.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmąkart EP rinkimuose dalyvavusi Laisvės partija liko ketvirta su 7,93 proc. rinkėjų balsų bei iškovojo vieną mandatą. Jį gavo prezidento rinkimuose dalyvavęs sąrašo lyderis, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas.

Anot partijos lyderės Aušrinės Armonaitės, EP rinkimų rezultatai parodė, kad Lietuvos žmonėms yra reikalinga tvirta, vertybiška liberali partija.

„Rinkimų rezultatai rodo, jog Laisvės partija turi savo rinkėją, kuris ateina ir, ko gero, jeigu tas rinkimų aktyvumas būtų dar didesnis, rezultatas galėjo būti irgi dar geresnis, ir tai nuteikia pozityviai prieš Seimo rinkimus“, – sakė ji.

„Matome, jog opozicijai vis tik nepavyko atvesti savo rinkėjų ir, matyt, tokia patogi pozicija, kai kažką kalbi, bet per daug nieko nedarai, pozicijų neužimi, rinkėjams gali ir atsibosti“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Jos turimais duomenimis, amžiaus grupėje iki 24-erių EP rinkimuose balsavo 17 procentų rinkėjų.

Matome, jog opozicijai vis tik nepavyko atvesti savo rinkėjų ir, matyt, tokia patogi pozicija, kai kažką kalbi, bet per daug nieko nedarai, pozicijų neužimi, rinkėjams gali ir atsibosti.

„O Laisvės partija yra pakankamai populiari paprastai jauniausioje rinkėjų grupėje. Vadinasi, tos erdvės, kas dar galėtų palaikyti, yra“, – sakė partijos lyderė.

A. Armonaitė sakė mananti, kad jos vadovaujama politinė jėga gerai pasirodo nacionaliniuose rinkimuose.

„Darome išvadą, kad Laisvės partija yra pagrindinė liberali partija Lietuvoje. (...) Dainiaus Žalimo dalyvavimas tikrai padėjo, kaip ir Remigijaus Šimašiaus dalyvavimas sustiprino kampaniją, kaip ir visų kitų žmonių dalyvavimas“, – teigė ji.

D. Žalimas teigė EP ketinantis skirti dėmesį paramai Ukrainai, žmogaus teisėms, kovai su dezinformacija, naratyvais, kurie nukreipti prieš demokratijos pagrindus.

„Svarbiausia, kad Lietuvoje, galų gale, į teigiamą pasikeistų požiūris tiek į demokratiją, tiek į žmogaus teises ir kad mes, kaip valstybė, stiprėtumėme kaip liberali demokratija“, – kalbėjo jis.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas EP rinkimus vadino geru testu apie bendrą rinkėjų bazę.

Tautos ir teisingumo sąjungos sąrašo lyderio Petro Gražulio iškovotą mandatą EP jis siejo su dideliais jo rinkimų kampanijai skirtais finansais ir mažu aktyvumu.

P. Gražulio vedama Tautos ir teisingumo sąjunga EP rinkimuose iškovojo 5,35 proc. rinkėjų balsų ir aplenkė Liberalų sąjūdį.

Pirminiais duomenimis, šiemet EP rinkimuose balsavo 28,35 proc. rinkėjų.

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas: