Tokį Seimo statuto papildymo projektą Valstybės istorinės atminties komisijos vardu įregistravo komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas ir Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.

„Projekto rengimą paskatino siekis užtikrinti tokios komisijos veiklos tęstinumą, kurios vienas iš pagrindinių uždavinių yra vykdyti efektyvų valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo politikos krypčių įgyvendinimą Lietuvoje, telkiant valstybės, savivaldybių, mokslo, mokymo, istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo ir kitų institucijų, nevyriausybinių organizacijų, užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenių bei išeivių iš Lietuvos atstovus, taip pat pavienių istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo specialistų iniciatyvas. Tai padėtų efektyviau, greičiau spręsti klausimus susijusius su Lietuvos istorija, istorinės atminties sklaida, istorinės atminties įamžinimu, Lietuvos istorijos paveldo atminimo įprasminimu, valstybės institucijų koordinavimu pateikiant informaciją visuomenei, užtikrinant programų, susijusių su istorinės atmintimi, tęstinumą“, - sako projekto iniciatoriai.

Jie atkreipia dėmesį ir į tai, kad, vykstant informaciniams karams, didėja Lietuvos istorijos iškraipymo grėsmės, o informacinių atakų prieš valstybę metu susiduriama su nepakankamu atsakingų už istorinės atminties išsaugojimą ir įprasminimą institucijų veikos koordinavimu, objektyvios informacijos visuomenei pateikimu.

„Todėl būtina užtikrinti efektyvų ir greitą programų, susijusių su istorine atmintimi, sukūrimą bei sklaidą“, - sako A. Gumuliauskas ir R. Baškienė.

Šiuo metu nuolat veikiančios yra Seimo Etikos ir procedūrų, Peticijų, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės ir Migracijos komisijos.