„Ne mes keičiame poziciją Kinijos atžvilgiu, o Kinija keičia poziciją mūsų atžvilgiu. Tai mūsų pozicija išeina iš to, kaip Kinija į mus žiūri“, – BNS sakė opozicinės partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Jis teigia neigiamai vertinantis deklaruojamą neutralią Pekino poziciją dėl Rusijos invaziją į Ukrainą, taip pat „absoliučiai nedovanotinais“ vadina Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje Lu Shaye (Lu Šaje) pareiškimą, kad buvusios Sovietų Sąjungos šalys „tarptautinėje teisėje net neturi faktinio statuso, nes nėra jokio tarptautinio susitarimo, kuris materializuotų jų suverenitetą“.

Kinija vėliau pareiškė, kad Pekinas gerbia visų buvusių sovietinių šalių suverenios valstybės statusą.

Vis dėlto A. Mazuronis sako, kad jo tai neįtikina.

Po tokių pareiškimų sunku advokatauti, ginti poziciją, kad turėtume grįžti prie santykių su Kinija, kurie buvo iki Taivano klausimo.

„Aš kažkaip nepastebėjau, kad Kinija būtų atšaukus tą ambasadorių. Matau, kaip jie dirba veikia ir Lietuvoje. Laikinasis reikalų patikėtinis pas mane buvo kelis kartus atėjęs. Jie griežtai viską skaito iš lapo. Tai labai sunku patikėti, kad tai buvo atskiroji pozicija“, – kalbėjo parlamentaras.

„Po tokių pareiškimų sunku advokatauti, ginti poziciją, kad turėtume grįžti prie santykių su Kinija, kurie buvo iki Taivano klausimo“, – pridūrė jis.

Anksčiau Darbo partijos pirmininkas tikino, kad Lietuva turėtų ieškoti būdų pakeisti Kinijos pyktį sukėlusį Taivaniečių atstovybės pavadinimą Lietuvoje, taip siekiant atkurti santykius tarp valstybių.

„Tuo metu mes darėme pareiškimus pagal tas aplinkybes, kurios tuo metu mums buvo žinomos. Dabar aplinkybės pasikeitė, natūralu, kad ir mūsų vertinimas nėra įkaltas į akmenį ir nekintantis“, – sakė A. Mazuronis.

Pasak jo, Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimo nebereikėtų kelti ir akcentuoti.

„Ji (atstovybė – BNS) yra, ji veikia, tegul veikia, viskas tvarkoje. Nematau būtinybės kažką keisti“, – sakė politikas.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo, kai 2021 metais Vilnius leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvos sostinėje.

Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą  – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to Europos Sąjunga praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.