Seimas, ketvirtadienį pradėjęs svarstyti klausimą dėl laikino generalinio prokuroro Dariaus Valio nušalinimo, nusprendė kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją bei Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komitetą. Klausimo svarstyme padaryta pertrauka iki antradienio.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė siūlė dėl nutarimo, kuriuo sutinkama dėl D.Valio laikino nušalinimo, balsuoti ypatingos skubos tvarka, tačiau kai kurie parlamentarai pasipiktino skuba.

„Generalinio prokuroro nušalinimas yra speciali procedūra, numatyta Prokuratūros įstatyme. Seimo statute nenumatyta, iš tiesų, tačiau galima sakyti, kad pagal analogiją prilygsta imuniteto atėmimui. Nuo kada mes tokias procedūras svarstome ypatinga skuba, nesvarstę net jokiame komitete, neįsitikinę, ar iš tikrųjų yra teisinis pagrindas? Aš dabar nematau teisinio pagrindo, kol kas“, - sakė Seimo TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas piktinosi dėl skubotų procedūrų, primindamas buvusio kanclerio Gintauto Vilkelio atvejį, kuomet teismui atleidimą pripažinus neteisėtu kanceliarijai priteista išmokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Tuomet Seimas G.Vilkelį, turėjusį nedarbingumo pažymėjimą, atleido neišklausęs jo paties paaiškinimų.

„Mes niekaip negalime pasimokyti iš tokių skubių atleidimų. Šiais metais jau už poną G.Vilkelį 358 tūkst. litų Seimo kanceliarija sumokės, ir tai irgi buvo padaryta su Seimo pirmininko stūmimu. Kas pasikeis, jei vieną dieną pasvarstys komitetas ir mes turėsime atsakymus? (...) Mes patys sau pasistatom grėblį, daužom galvą ir po to ieškom kaltų“, - kalbėjo A.Sysas.

Nors Seimo nariai reikalavo priėmimą atidėti, Seimo pirmininkė L.Graužinienė pažymėjo, kad parlamentas jau yra pritaręs ypatingai skubai. „Nesuprantu, kodėl šitą klausimą turim svarstyti ypatingos skubos tvarka. Aš ir kiti kolegos prieš balsavimą dėl ypatingos skubos stovėjome prie šoninio mikrofono norėjome kalbėti dėl vedimo tvarkos. Jūs nedavėte žodžio. Ir dabar mūsų neklausote, iš tikrųjų, jeigu jūs taip norint greitai priimt sprendimus dėl pono D.Valio, gerbkite generalinio prokuroro statusą. Negalime priiminėti tokių sprendimų ypatingos skubos tvarka, neįsivertinę visų aplinkybių, teisinio pagrindo. Šiandien balsavimui dėl nušalinimo aš teisinio pagrindo nematau, ir kol neįsitikinsiu, balsuosiu prieš. Jūs norite, kad Seimas balsuotų prieš?“ - atsakė J.Sabatauskas.

„Tokios nepagarbos valstybei aš dar nemačiau“, - reziumavo J.Sabatauskas, taip pat priminęs, kad „kai kurių asmenų neliečiamybės klusimas svarstomas kelis mėnesius“. Seimas dar nėra priėmęs sprendimo dėl prašymo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, nors toks generalinio prokuroro prašymas buvo gautas dar praėjusių metų spalį.

Po šio J.Sabatausko pasisakymo Seimo pirmininkė pasiūlė kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją bei TTK su klausimu, ar gali Seimas iš viso gali svarstyti klausimą dėl laikino generalinio prokuroro nušalinimo, nes Statute procedūra neparašyta. Tokiam siūlymui Seimas pritarė 84 balsais už, 12 - prieš, penkiems parlamentarams susilaikius.

Prezidentės Dalios Gybauskaitės prašymui pritarti laikinam generalinio prokuroro nušalinimui ketvirtadienį buvo pritarta po svarstymo, už balsavus 63 Seimo nariams, prieš - šešiems, susilaikius 15 parlamentarų. Toliau padaryta pertrauka, paprašius minėtų Seimo institucijų išvadų.

Nutarimu būtų pritariama dėl D.Valio nušalinimo „iki galutinio sprendimo priėmimo tiriant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2014 metų balandžio 22 dienos rašte nurodytas aplinkybes“.

Į Seimą su prašymu pritarti laikinam generalinio prokuroro D.Valio kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė, sulaukusi paties prokuroro prašymo. Prezidentės kreipimąsi pristačiusi jos patarėja Rasa Svetikaitė pažymėjo, kad laikino nušalinimo procedūra apibrėžta Prokuratūros įstatyme.

„Be nušalinimo negali būti pradėtas joks tyrimas, kuris gali virsti ikiteisminiu tyrimu. Seimas turėtų veikti pagal įstatymą. Prokuratūros įstatymas numato, kad Seimas svarsto sutikimo klausimą“, - situaciją žurnalistams Seime komentavo R.Svetikaitė. Ji pažymėjo, kad norėdamas gauti tyrimo medžiagą Seimas turėtų jos prašyti tyrimą atliekančio prokuroro.

„Laikinumas aiškiai apibrėžtas dekrete, yra pasakyta - kol bus išsiaiškinta ir galutinai priimtas sprendimas pagal tas aplinkybes, kurias Vilniaus apygardos prokuratūra Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras kreipėsi“, - sakė R.Svetkaitė. Pasak jos, jei generalinis prokuroras būtų laikinai nušalintas, GP tuo metu vadovautų jo pavaduotojas Darius Raulušaitis.

Generalinis prokuroras į prezidentę dėl jo nušalinimo kreipėsi susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros raštu, kad jo sukelta avarija turi būti traktuojama kaip galbūt nusikalstama veika, o ne kaip administracinis kelių eismo taisyklių pažeidimas. Mat paaiškėjo, kad nukentėjusiajai padaryta žala sveikatai gali būti vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tai sudaro pagrindą baudžiamajai atsakomybei.

Ketvirtadienį pasisakęs Seime D.Valys sakė niekada neneigęs savo atsakomybės dėl savo padarytos avarijos, per kurią buvo sužalota moteris.

„Aš niekada neneigiau savo atsakomybės už šį įvykį, esu sumokėjęs teismo man skirtą baudą“, - Seime svarstant prezidentės prašymą dėl jo laikino nušalinimo sakė D.Valys.

Pagal Prokuratūros įstatymą, inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.

D.Valys avariją sukėlė 2011-ųjų spalio 19-osios rytą. Vilniuje, Ateities gatvėje, jo vairuojamas nuosavas automobilis „Volvo V70“ kliudė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią 58-erių moterį. Nukentėjusioji buvo nuvežta į ligoninę, kur jai nustatyti abiejų blauzdų sumušimai. Po apžiūros moteris išleista gydytis į namus.

Per eismo įvykį prokuroras buvo blaivus. Jis teigė pėsčiosios nepastebėjęs, nes kelyje buvo blogas matomumas, slidu, lijo lietus.

Dėl šio avarijos D.Valiui teismas skyrė 500 litų baudą. Tai minimali bauda, kokią numato įstatymas už tokio pobūdžio administracinį pažeidimą.

Į prokurorus dėl ikiteisminio tyrimo kreipėsi buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas, dabar Seimo narys Vitalijus Gailius. Jis teigė gavęs duomenų, kad atliekant tyrimą dėl D.Valio pėsčiųjų perėjoje partrenktos moters nebuvo ištirtos visos aplinkybės ir nukentėjusiosios sužalojimai galėjo būti įvertinti netinkamai.

Mat paaiškėjo, kad per avariją partrenkta vilnietė ambulatoriškai gydėsi daugiau nei mėnesį, turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą. Baudžiamasis kodeksas numato, kad gydymo laikotarpis lemia, ar kaltininkui bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas fiksuojamas, kai nukentėjęs asmuo yra nedarbingas ilgiau nei 10 dienų. Tada ikiteisminis tyrimas yra privalomas.