Šis ambasadoriaus Ankaroje Audriaus Brūzgos ir Turkijos URM atstovės Aylin Tashan (Ailin Tašan) susitikimas vyko antroje lapkričio pusėje, BNS antradienį patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

„Viena iš susitikimo temų buvo šalių požiūris į 1915 metų įvykius, kuriuos dalis tarptautinės bendruomenės vertina kaip Turkijos vykdytą armėnų genocidą“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Anot Lietuvos URM, susitikimo metu nebuvo įteikta jokia nota.

Viena iš susitikimo temų buvo šalių požiūris į 1915 metų įvykius, kuriuos dalis tarptautinės bendruomenės vertina kaip Turkijos vykdytą armėnų genocidą.

Šis susitikimas įvyko po lapkričio 14 dieną naujienų portale delfi.lt paskelbto interviu, kur G. Nausėda atsakė į žurnalisto klausimą: „Turkija – NATO sąjungininkė, įvykdžiusi armėnų genocidą, kurį, beje, pripažino ir Lietuva, ir visai neseniai – JAV Kongresas. Turkija genocido fakto nepripažįsta. Ar jūs įsivaizduotumėte situaciją, kai NATO narė yra valstybė, nepripažįstanti Holokausto?“

„Neįsivaizduočiau. Bet, nepaisant to, šiuo (armėnų genocido pripažinimo) klausimu vis dėlto galvočiau, kad tai – laiko klausimas, ir vieną gražią dieną tai atsitiks. Galbūt tai neįvyks labai greitai. Kad ir kaip būtų sudėtinga tikėtis, kad tai įvyks per artimiausius penkerius ar dešimt metų. Bet aš manau, kad pats faktas yra, ir vienaip ar kitaip jis bus pripažintas“, – atsakė Lietuvos prezidentas.

G. Nausėda antradienį žurnalistams Londone sakė nemanantis, kad šis jo pasisakymas turės įtakos dvišaliams santykiams ar Turkijos pozicijai dėl NATO svarstomų Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planų.

„Tai yra, sakyčiau, toks dalykas, kuris visada yra paraštėse, ir, kaip žinote, ir atskirų valstybių parlamentai, ir (JAV) Kongresas, ir Užsienio reikalų ministerijos yra pasisakiusios tais klausimais. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad sprendimai turi būti padaryti rytoj ir ne vėliau“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Tai tiesiog buvo kalba apie patį įvykį ir jo istorinį vertinimą, ir tiek“, – pridūrė jis.

Lietuvos Seimas 2005 metais rezoliucijoje pripažino, kad Osmanų imperijoje Pirmojo pasaulinio karo metais buvo vykdytas „armėnų tautos genocidas“, tačiau pasaulio valstybių diplomatijos vadovai vengia šio griežtai Turkijos kritikuojamo termino.

Turkija atmeta genocido terminą argumentuodama, kad per konfliktą žuvo iki pusės milijono armėnų ir panašiai tiek pat turkų.