„Galime girdėti, kad estai plėtoja, latviai, pavyzdžiui, jau prieš gerus metus pradėjo plėtoti vadinamų sonarų arba garso detektorių sistemą. Na, Lietuvoje tenka galbūt mažiau girdėti, ką Lietuva planuoja daryti. Girdime apie įvairius įsigijimus, apie šarvuočių įsigijimus, apie kitus panašius dalykus, bet kaip mes stiprinsime savo oro gynybą, man yra sunku pasakyti“, – pirmadienį Seimo rūmuose žurnalistams sakė jis.
Taip politikas kalbėjo Seimo rūmuose dalyvaudamas NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijoje.
Jo teigimu, labai svarbu suvokti modernaus karo iššūkius, mokytis iš Ukrainos, kviestis Ukrainos ekspertus konsultacijoms ir veikti viso regiono valstybėms drauge.
„Visiškai neseniai lankiausi Kroatijoje, kur gyvena 3 mln. 800 tūkst. gyventojų, truputį didesnė negu Lietuva, bet mažesnė negu trys Baltijos valstybės. Visiškai neseniai jie skyrė milijardą eurų ir įsigijo 12 modernių prancūzų gamybos naikintuvų „Rafale“. O pasižiūrėjus į Ukrainos oro gynybos sistemas, tai galima matyti, kad, pavyzdžiui, numušant sparnuotas raketas labai didelį vaidmenį vaidina naikintuvai F-16“, – teigė eurokomisaras.
Kokia Lietuvos koncepcija oro gynyboje, kaip ji iš tikrųjų ruošiasi stiprinti ją ir radikaliai keisti situaciją dronų gynyboje, man šiandien dar sunku pasakyti.
„Kokia Lietuvos koncepcija oro gynyboje, kaip ji iš tikrųjų ruošiasi stiprinti ją ir radikaliai keisti situaciją dronų gynyboje, man šiandien dar sunku pasakyti“, – sakė jis.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija yra pranešusi, kad integruotai oro gynybos sistemai papildomai skirs pusę milijardo eurų iki 2030 metų.
A. Kubilius taip pat atkreipė dėmesį, kad Europa turi prisitaikyti prie JAV planų mažinti savo resursus senajame kontinente.
„Šitoje vietoje galbūt yra svarbiau mums suvokti ne kiek karių sumažins ar nesumažins, bet atkreipti dėmesį į vadinamuosius strateginius įgalintojus, tokius kaip degalų papildymas ore, kaip sunkių krovinių perskraidinimas specialiais lėktuvais, vadinamosios oro žvalgybos priemonės, ir tai pradėti investuoti bendrais bendrais pinigais, ieškant sprendimų tiek NATO viduje, tiek ir Europos Sąjungoje“, – teigė jis.
Pasak eurokomisaro, vokiečių analitikai yra suskaičiavę, kad Europai prireiks penkerių metų pakeisti amerikietiškus įgalintojus savais, o tai gali kainuoti apie 500 mlrd. eurų.
A. Kubilius pabrėžė, kad Europos valstybės turės tokias lėšas, jeigu įgyvendins įsipareigojimus skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto iki 2035 metų.
Ministras atmeta kritiką
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžia, jog Vilniaus oro gynybos strategija yra aiški.
„Mūsų oro gynybos strategija yra labai aiški ir ji yra derinama būtent ir su Ukrainos puse, kad veiktų“, – pirmadienį žurnalistams sakė jis.
Savo ruožtu A. Kubilius pirmadienį nurodė, jog Estija plėtoja, Latvija jau pradėjo plėtoti garso detektorių sistemą. Tuo metu R. Kaunas pabrėžė, kad ties šiuo klausimu dirba Vidaus reikalų ministerija (VRM).
„Mes (...) į jų sistemas norėtume integruotis, tai reiškia, pridėti ir savo antidroninius sprendimus ir dronų stebėjimus. Tai yra bendras darbas“, – aiškino ministras.
„Dabartiniai Estijos sprendimai yra estų gamybos pramonės toks kaip ir sprendinys, kurį jie testuos. Kiek ten veikia, kiek ten neveikia, kiek matys, kiek nematys. (...) Buvau prieš porą dienų Singapūre, esame pakvietę ir Singapūro gynybos pramonės sprendinius dislokuoti mūsų pasienyje, kad galėtume įvertinti, kaip jų sistema veikia pas mus“, – kalbėjo R. Kaunas.
R. Kaunas: artimiausiu metu į Lietuvą atvyks ukrainiečių oro gynybos specialistai
Krašto apsaugos ministras R. Kaunas sako, kad netrukus į Lietuvą turėtų atvykti Ukrainos oro gynybos specialistai, padėsiantys įvertinti Lietuvos oro gynybos planą.
„Atvyksta Ukrainos oro gynybos specialistai, padės įvertinti mūsų planą, kuris yra sudėliotas, pateiks savo nuomonę, savo matymą, savo patirtį“, – žurnalistams pirmadienį Vyriausybėje teigė ministras.
R. Kauno teigimu, specialistai turėtų atvykti kitą arba dar kitą savaitę.
„Čia yra kelių savaičių klausimas“, – nurodė jis.
Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė, paklausta apie šį specialistų vizitą, teigė, jog Lietuva intensyviai investuoja į oro gynybą.
„Teko dar praeitais metais perskirstyti prioritetus ir šiandien matome, kad oro gynyba turi būti vienas iš stipriausių prioritetų. Ir, be abejo, testuojame įvairias technologijas, dėliojame strateginius planus, (...) mums svarbiausia yra patirtis, ekspertinė patirtis“, – žurnalistams pirmadienį teigė ji.
„Šiai dienai didžiausią ekspertinę patirtį gali mums suteikti Ukraina. Ukraina yra kovojanti šalis ir tai yra ta patirtis, kuri gali padėti ir mums dar geriau pasiruošti visoms grėsmėms“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Kaip rašė BNS, dalyje Lietuvos gegužę du kartus buvo paskelbtas oro pavojus dėl galimai oro erdvę pažeidusių dronų.
Panašūs incidentai pastaruoju metu fiksuoti kitose Baltijos šalyse, Suomijoje.
(be temos)