Už Konstitucijos pataisą per pirmąjį priėmimą balsavo 90 Seimo narių, prieš nebuvo, susilaikė septyni. Projektą palaikė visų frakcijų atstovai, balsuodami susilaikė septyni konservatoriai.
Kad pataisą būtų galima svarstyti toliau, turėjo balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
Individualaus skundo KT įteisinimas numatytas šios valdančiosios koalicijos programoje ir priemonių plane. Ji planavo, kad šis institutas pradės veikti 2019 metais.
Neatimkime iš žmonių konstitucinio lygiateisiškumo principo ir nepasilikime tik sau, kaip mano kolega Julius Sabatauskas įvardijo, elitui, tokią teisę.
Pagal projektą, siūlyta keisti du Konstitucijos straipsnius ir numatyti, kad į KT galėtų kreiptis kiekvienas šalies gyventojas dėl įstatymų, Seimo, prezidento, Vyriausybės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui, jeigu tų teisės aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė to asmens konstitucines teises ar laisves. Asmuo prieš tai turėjo būti išnaudojęs kitas teisinės gynybos priemones.
Siūlyta pataisa teisę kreiptis į KT tam tikrais atvejais būtų įgiję ir Seimo kontrolieriai, kiti parlamento įsteigti kontrolieriai.
Dabar Konstitucija numato, kad kreiptis į KT dėl teisės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui gali tik Seimas, Seimo narių grupė, prezidentas, Vyriausybė ir teismai.
Dėl projekto susilaikęs konservatorius Rimantas Dagys nuogąstavo, kad išplėtus galinčiųjų kreiptis į KT sąrašą, teismas praktiškai perims Seimo funkcijas.
„Dabar mes suteikiame teisę kreiptis bet kam, praplečiame ratą kreipimųsi. Jie ir taip perrašinėja daugelį klausimų, kurių mes, kaip parlamentas, kaip žmonių atstovai, turime spręsti, jie imasi sau spręsti išaiškinti, įvedinėti sąvokas, atranda tokių dalykų, kurie praktiškai nėra Konstitucijoje parašyti. Sprendžia ekonominius, socialinius klausimus, viską sprendžia. Tokiu būdu, priėmus šitą pataisą, iš esmės jie diktuos sąlygas, kokia turi būti mūsų socialinė sistema, kokia socialinio draudimo sistema, kaip traktuoti šeimą ir t. t. Visais klausimais. Mums beliks tik įgyvendinti jų nutarimus“, – sakė R.Dagys.
Kitas konservatorius Mantas Adomėnas tvirtino, kad gyventojų interesai pirmiausia ginami per jų atstovus, tai yra Seimo narius. Anot jo, jeigu yra pagrindas, Seimo nariai gali kreiptis į KT atsižvelgdami į piliečio iniciatyvą.
„Jeigu mums rūpi sergėti Konstituciją, neturėtume sudaryti pagrindo papildomam konstituciniam aktyvizmui. (...) Kol Konstitucinio Teismo įstatyme nėra saugiklių, kad Konstitucinis Teismas aiškintų Konstituciją, o ne kurtų naujas normas, iš tiesų tai (būtų) labai pavojingas kanalas, anga, spraga“, – sakė jis.
Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad teisę tiesiogiai kreiptis į KT turi daugelis Europos Sąjungos šalių. Jis pabrėžė, kad Konstitucija leistų asmenims kreiptis į KT tik dėl jų pažeistų teisių.
„Jis negalės kreiptis dėl ginčo su kaimynu, bet jis turi teisę, kaip ir Seimas, kaip ir kitos Konstitucijos nustatytos institucijos, ginčyti įstatymo, Vyriausybės nutarimo, pavyzdžiui teisėtumą, tai yra atitikimą Konstitucijai. Tuo pačiu tokią teisę įgytų ir Seimo kontrolieriais bei kiti atitinkami kontrolieriai, t. y. vaiko teisių, bei lygių galimybių kontrolieriais“, – aiškino J.Sabatauskas.
Liberalas Vitalijus Gailius tvirtino, kad dabar teismai, matydami aiškų prieštaravimą Konstitucijai ar reguliavimo vakuumą, vengia kreiptis į KT.
„Neatimkime iš žmonių konstitucinio lygiateisiškumo principo ir nepasilikime tik sau, kaip mano kolega Julius Sabatauskas įvardijo, elitui, tokią teisę“, – ragino politikas.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų privalo būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pataisa priimama, jeigu kiekvieno balsavimo metu ją palaiko ne mažiau kaip du trečdaliai, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
Piliečiai prarado galimybę ginti savo teises
Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas apgailestauja, kad Lietuva lieka viena paskutinių Europos valstybių, nesuteikiančių savo piliečiams teisės kreiptis į KT su individualiu skundu.
„Gaila, kad Lietuva yra dar vis tarp tų atsilikusių Europos šalių šituo aspektu“, – BNS sakė D.Žalimas.
Seimui ketvirtadienį nepritarus Konstitucijos pataisoms, kuriomis būtų įtvirtintas individualaus konstitucinio skundo institutas, Lietuvos piliečiai dar mažiausiai iki 2020-ųjų neturės galimybės savo konstitucines teises tiesiogiai ginti KT, teigiama teismo pranešime.
Pasak D.Žalimo, individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimas atspindi europinę tendenciją didinti žmogaus teisių apsaugos veiksmingumą.
Europoje liko tik kelios valstybės, neįtvirtinusios individualaus konstitucinio skundo. Deja, Lietuva vis dar viena iš jų.
„Deja, dalies Seimo narių abejingumas lėmė tai, kad mūsų šalies piliečiai prarado galimybę savo teises ginti visomis moderniomis europinėmis konstitucinių teisių gynimo priemonėmis“, – KT išplatintame pranešime sako D.Žalimas.
KT teigimu, individualus konstitucinis skundas įtvirtintas absoliučioje daugumoje Europos valstybių, kur veikia konstituciniai teismai, ir tai yra veiksminga žmogaus teisių gynimo priemonė, mažinanti peticijų Europos Žmogaus Teisių Teismui skaičių. Individualų konstitucinį skundą gali teikti ne tik senųjų Europos demokratinių valstybių, bet ir Lietuvos kaimynių Latvijos bei Lenkijos gyventojai, šis institutas veiks ir konstitucinę teismų sistemos reformą vykdančioje Ukrainoje.
D.Žalimo aiškinimu, dar 2011 metais Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (kitaip – Venecijos komisija) studijoje dėl individualaus kreipimosi į konstitucinės justicijos institucijas pažymėjo, kad netiesioginis kreipimasis į konstitucinį teismą per kitus teismus yra labai svarbi, bet nepakankama priemonė konstitucinėms žmogaus teisėms užtikrinti, todėl jis turėtų būti derinamas su galimybe asmeniui į konstitucinį teismą kreiptis tiesiogiai.
„Europoje liko tik kelios valstybės, neįtvirtinusios individualaus konstitucinio skundo. Deja, Lietuva vis dar viena iš jų“, – apgailestavo KT pirmininkas.
D.Žalimas tikisi, kad Seimas grįš ateityje prie šio klausimo. Visgi nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
„Aš tikiuosi, kad Seimas grįš prie šio klausimo, tiktai tiek, kad buvo 2019 metais planuota, o dabar tikrai anksčiau 2020 metų nebus, nes Konstitucija yra tokia, kad tiktai po metų galima grįžti prie šito klausimo“, – BNS sakė D.Žalimas.
Naujausi komentarai