„Nepaprastasis ir įgaliotasis Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Andrius Kalindra buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją aptarti Lietuvos pozicijos ir veiksmų dėl Sakartvele vykstančių procesų ir Skaidrumo įstatymo“, – teigiama Sakartvelo URM pranešime.

Lietuvos ambasadoriui nurodyta, kad Lietuvos pareigūnų pareiškimai, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio dalyvavimas protesto akcijoje Tbilisyje, Sakartvelo ambasadorės Lietuvoje iškvietimas pasiaiškinti „yra šiurkštus kišimasis į Sakartvelo vidaus reikalus“.

Anot šios šalies URM, tokie veiksmai nesuderinami su tradiciškai draugiškais ir partneriškais abiejų šalių santykiais.

Pranešime teigiama, kad per susitikimą abi šalys išreiškė viltį grįžti prie pozityvios dvišalių santykių darbotvarkės.

Abiejų šalių užsienio reikalų ministerijos patvirtino, kad yra pasirengusios toliau dirbti pagal dabartinę bendradarbiavimo darbotvarkę.

Sakartvelo ambasadorė į Lietuvos URM buvo iškviesta gegužės 29 dieną. Jai išreikštas susirūpinimas dėl padėties šalyje, mat anksčiau šį mėnesį šios Pietų Kaukazo šalies parlamentas priėmė „užsienio įtakos“ įstatymą, nepaisydamas masinių protestų ir užsienio šalių raginimų jį atšaukti.

Šį įstatymą šalies prezidentė Salomė Zurabišvili vetavo, tačiau parlamentas antradienį veto atmetė.

Kritikai smerkia šį įstatymą, teigdami, kad jis primena Rusijos teisės aktus, kuriais siekiama nutildyti Maskvos oponentus. Europos Sąjunga (ES) įspėjo, jog įstatymas nesuderinamas su ilgalaikiu Sakartvelo siekiu įstoti į Bendriją, kuris įtvirtintas šalies konstitucijoje ir kurį, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, remia daugiau kaip 80 proc. kartvelų.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį sakė, kad tokiais veiksmais Tbilisis nusigręžia nuo Europos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo ruožtu pareiškė, kad dėl šio įstatymo Sakartvelo stojimas į Europos Sąjungą „iš esmės sustabdomas“.

Įstatymas numato, kad visos nepriklausomos nevyriausybinės ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, turi užsiregistruoti kaip veikiančios pagal „užsienio valstybės interesus“.

Lietuva pareiškė su partneriais svarstanti galimas atsako priemones.