Tačiau balandį KT vienos lyties partnerystę faktiškai įteisino pats: leido vienos lyties poroms susirašyti per teismus.

„Jie negali būti verčiami laukti ir tikėtis. Jie galės ginti individualia tvarka teisę į partnerystę“, – šnekėjo KT teisėja Daiva Petrylaitė.

LGBT aktyvistai ir liberalūs politikai sprendimu džiaugėsi ir jį sveikino. Tačiau dalis piktinosi, kad nerinkti teisėjai užsiima politika.

„Kol Seimas nepriims įstatymo, liks teisminis kelias“, – pabrėžė KT teisėja.

51 Seimo narys siūlė KT sprendimo įsigaliojimą atidėti, kad partnerystė įsigaliotų po metų ir per tą laiką Seimas ją sureguliuotų pats.

„Kai KT pradeda priiminėti sprendimus apie tai, kas Konstitucijoje niekaip neparašyta, dar daugiau – tiesiogiai prieštaraudamas, kas ten parašyta, – tai lipimas per galvą į Seimo darbą“, – nurodė Seimo narys (MG) Vytautas Sinica.

J. Kalinsko / ELTOS nuotr.

Bet išeina, kad jeigu Seimas KT prieštarauja – tai jų prieštaravimas prieštarauja Konstitucijai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlymui nepritarė. Bandymą buvo pasirašę visų frakcijų atstovai, išskyrus vieną – Liberalų sąjūdį.

„Tie Seimo nariai bando iššokti, dar kažkokių kliūčių prigalvoti tiems žmonėms, kurie dabar jau turi ne patį patogiausią, bet visgi takelį link bendro gyvenimo, kurį pripažįsta valstybė. Tai apmaudu, kad atsiranda nemažai tokių Seimo narių“, – aiškino Liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Anot V. Sinicos, dar prieš klausimams KT pasiekiant, jau galima pasakyti, kaip bus išaiškinta. Daugiau nei pusė šio KT sudėties – šeši iš devynių teisėjų – paskirti prie buvusios liberalų ir konservatorių valdžios.

„KT priiminėja sprendimus, kurie atitinka praėjusios koalicijos liniją. Ypač Laisvės partijos pėdsakas atšliaužiantis jaučiasi. Tiek dėl dirbtinio apvaisinimo buvo sprendimai, tiek dabar – dėl šeimos sampratos“, – šnekėjo V. Sinica.

„Matau labai didelį ryšį tarp to, kas vyksta KT, ir to, kas vyksta Seimo rūmuose. Mano nuomone, KT politikuoja“, – kalbėjo Seimo narė (LVŽS) Ligita Girskienė.

KT teisėjų kadencija – 9 metai, o seimūnų – 4. Todėl daugiau nei pusė šių teisėjų šį Seimą pergyvens. Teisėją pašalinti Seimas gali tik per apkaltą.

„Jeigu nepatinka KT sprendimas, tai vienas iš tokių takelių visada yra politikui sakyti, kad politikuoja“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors pirmas bandymas nepavyko – bandymų bus daugiau.

„Mano rankose jau kitas projektas, antras variantas“, – tvirtino L. Girskienė.

„Jeigu įsigaliojimo negalima nukelti, tai taikymą galima nukelti. Užregistruosime taikymo nukėlimą“, – sakė V. Sinica.

„Šiaip jau Lietuva labai vėluoja pripažinti vienas kitą mylinčių porų teises. Šis KT sprendimas tokią galimybę sudaro“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.

Į teismą dėl partnerystės registravimo kreipėsi virš dešimties porų.