„Rusijos tyrimų komiteto Vyriausioji tyrimų valdybą iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir teismo pareigūnams. Jų veiksmuose įžvelgti nusikaltimo, numatomo Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 2 dalies 299 straipsnyje (neabejotinai nekalto asmens patraukimas atsakomybėn), požymiai“, – pirmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.

Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumu, dauguma jų teisiami už akių.

Buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir kai kuriuos karininkus Lietuvos prokuratūra siūlo įkalinti jį iki gyvos galvos.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

S. Petrenko sakė, esą Lietuvos prokuratūros darbuotojų veiksmai yra žinomai melagingo pobūdžio, nes, anot jos, „minėti įvykiai Vilniuje įvyko Lietuvos buvimo SSRS metu, o kariniai padaliniai atliko savo tarnybinę prievolę, veikdami remiantis SSRS įstatymų baze“.

Ji tikino, esą Rusijos piliečiams pateikti kaltinimai nėra grindžiami objektyviais įrodymais.

„Būtina pabrėžti, kad Rusijos piliečių baudžiamasis persekiojimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą, kuris buvo priimtas 2011 metais – praėjus daugeliui metų po 1991 metų įvykių, tai yra, taikant atgalinį baudžiamųjų įstatymų galiojimą, griežtinantį bausmę“, – pareiškė Tyrimų komiteto atstovė.

Lietuvos URM Rusijos teisėsaugos veiksmus pavadino „atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams“.

Ministerijos pareiškime teigiama, kad teisėsaugos struktūros „virsta represiniu aparatu, kuris vietoje demokratinėms valstybėms įprasto valdžios atsvaros vaidmens, tampa jos savivalės įrankiu“.

Anot Lietuvos URM, Lietuvos teismui metamas kaltinimas, kad byla prieš Sausio 13-osios agresijos organizatorius ir dalyvius nėra paremta objektyviais įrodymais, dvelkia ypatingu cinizmu, nes Rusija pati atsisakė bendradarbiauti Sausio 13-osios ir Medininkų bylose.

Desperatiškas bandymas paneigti Sausio 13-osios įvykius

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sako, kad Rusijos teisėsaugos tyrimas Sausio 13-osios bylą Lietuvoje nagrinėjančių teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu yra desperatiškas bandymas paneigti tragiškus įvykius.

„Panašu, kad tai yra desperatiškas bandymas bet kokiomis išgalėmis paneigti Sausio 13-osios įvykius ir sumenkinti tai, kas atsitiko, koks buvo pasikėsinimas iš Rusijos pusės į Lietuvos žmonių laisvę ir jų gyvybes“, – BNS pirmadienį sakė parlamentarė.

Rusijos teisėsauga pirmadienį iškėlė bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą.

Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl „neabejotinai nekalto asmens patraukimo atsakomybėn“.

Pasak A. Širinskienės, demokratinėse valstybėse panašaus pobūdžio baudžiamoji atsakomybė neegzistuoja.

Ji teigė, kad byla Rusijoje neturėtų daryti įtakos Sausio 13-osios bylos nagrinėjimui Lietuvoje.

„Aš labai abejoju, ar tai turės bent mažiausią įtaką bylos nagrinėjimui Lietuvoje, juo labiau, kad Rusija ir anksčiau nebendradarbiavo su Lietuvos teisėsauga bylos klausimais“, – kalbėjo politikė.

Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumu, dauguma jų teisiami už akių.

Buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir kai kuriuos karininkus Lietuvos prokuratūra siūlo įkalinti jį iki gyvos galvos.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

D. Žalimas: Rusijos elgesys – teisingumo parodija

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teisingumo parodija vadina Rusijos teisėsaugos sprendimą pradėti tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, nagrinėjančių Sausio 13-osios bylą.

Pasak D. Žalimo, bylą iškėlusio Rusijos tyrimų komiteto veikloje „seniai nėra nei teisės, nei teisingumo“.

„Persekioti pareigūnus, kurie kelia bylas dėl nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir agresijos, – tai teisingumo parodija“, – BNS pirmadienį sakė D. Žalimas.

„Tokį veikimo būdą galima apibūdinti taip – nusikaltėlis baudžia auką už tai, kad ji priešinosi“, – pridūrė teisėjas.

D. Žalimo teigimu, Lietuva yra antroji šalis, kurios teisėsauga susidūrė su tokiu Rusijos elgesiu – neseniai panaši byla iškelta Ukrainos Konstitucinio Teismo teisėjams, pasmerkusiems Krymo aneksiją.

Konstitucinio Teismo pirmininkas sakė manantis, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnai turėtų peržiūrėti savo bendradarbiavimą su Rusija ir kitomis posovietinėmis šalimis.

„Reikėtų keisti teisėsaugos pareigūnų požiūrį, kad Rusijoje dirba kolegos profesionalai ir reikia su jais palaikyti profesinius ryšius. Jų veiksmai tarnauja Sovietų Sąjungos ir Rusijos Federacijos nusikaltimų šlovinimui“, – kalbėjo D. Žalimas.

Pasak jo, Lietuvos Konstitucinis Teismas nebendradarbiauja su institucijomis iš Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių, išskyrus Moldovą.

Kaltina vykdant spaudimą Lietuvos teismams ir prokuratūrai

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį apkaltino Maskvą vykdant spaudimą Lietuvos pareigūnams.

Taip jis kalbėjo Rusijos teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl Sausio 13-osios bylą nagrinėjančių teisėjų ir prokurorų.

Parlamento vadovas teigė tikintis, kad tyrimas Rusijoje nepaveiks bylos Lietuvoje nagrinėjimo.

„Suprantu tai kaip spaudimą teismo ir prokuratūros darbui. Tikiu, kad šis Rusijos teisėsaugos sprendimas nepaveiks dabar vykstančio teismo proceso, kuriame nagrinėjami Sausio 13-osios įvykiai. Esame demokratinė ir teisiniais principais besiremianti valstybė, kur teismai veikia nešališkai ir objektyviai“, – sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininko komentarą BNS perdavė jo atstovė spaudai Karolina Frolovienė.

Tuo metu teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tvirtino, jog Rusijos sprendimas pradėti tyrimą yra politinis, nes Maskva nebendradarbiavo su Lietuvos teisėsauga nagrinėjant Sausio 13-osios bylą.

„Tokius Rusijos veiksmus vertiname kaip itin nekorektiškus, nes  jokia kita valstybė negali kištis į Lietuvoje vykstančius teisminius procesus“, – ministerijos atstovo spaudai persiųstame komentare cituojamas E. Jankevičius.

Prieštarauja teisingumo principams

Rusijos užmojai kelti baudžiamąsias bylas Lietuvos prokurorams bei teisėjams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą, yra bandymas paveikti jų darbą, sako generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Anot jo, tai prieštarauja demokratiniams teisingumo principams.

„Šią žinią galiu vertinti tik kaip bandymą bauginant baudžiamuoju persekiojimu paveikti mūsų valstybės prokurorų bei teisėjų darbą. Tai prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės“, – pranešime spaudai sako E. Pašilis.

Rusijos teisėsauga pirmadienį iškėlė bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą.

Lietuvos prokuratūra pabrėžė, kad šiuo metu iš Rusijos nėra gauta jokių oficialių pranešimų apie prokuroru atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą.

Prokuratūra atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismas, o teisėjai bei prokurorai yra nepriklausomi ir vykdydami savo pareigas klauso tik įstatymo.

Primenama, kad gegužę Generalinės prokuratūros prokurorai, palaikantys valstybinį kaltinimą Sausio 13-osios byloje, baigiamosiose kalbose pasiūlė kaltinamiesiems skirti bausmes, numatytas Lietuvos baudžiamajame įstatyme.

Kaltinimų dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų veikiant organizuotoje grupėje sulaukė 67 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, 1991 metais ėję vadovaujamas pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose, 65 asmenys teisiami už akių.

Buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir penkis karininkus Lietuvos prokuratūra siūlo įkalinti jį iki gyvos galvos. Likusiems kaltinamiesiems, t. y. 61 asmeniui, prokurorai prašė skirti laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 20 metų.

Taip pat prašoma priteisti iš kaltinamųjų nukentėjusiesiems daugiau nei 12,5 mln. eurų žalos.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Ragina nevykti į Rusiją ir satelitus

Maskvai paskelbus apie Sausio 13-osios bylą nagrinėjančių teisėsaugos pareigūnų persekiojimą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad šie teisėjai ir prokurorai turėtų nevykti į Rusiją ir jos „satelitines šalis“.

„Į Rusiją vykti nėra saugu, nes gali būti sulaikyti. Lygiai tas pats pasakytina apie satelitines Rusijai šalis. Čia akivaizdi rekomendacija“, – BNS pirmadienį sakė L. Linkevičius.

Konkrečių šalių be Rusijos, kuriose Lietuvos pareigūnams gali grėsti pavojus, ministras sakė kol kas negalįs detalizuoti.

Rusijos elgesį L. Linkevičius pavadino cinišku bandymu daryti spaudimą Lietuvos teisėsaugai, atsižvelgiant į tai, kad Maskva atsisakė bendradarbiauti su Lietuva tiriant sovietų agresiją.

L. Linkevičiaus vertinimu, Rusijos teisėsauga pastaruoju metu tampa „represiniu įrankiu, įteisinančiu aneksijas, okupacijas ir neigiančiu akivaizdžius nusikaltimus“.

Į Rusiją nevykdavo ir nevyks

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantys teisėjai ir kaltinimą joje palaikantys prokurorai sako nesureikšminantys Rusijos pareiškimų apie jiems iškeltas bylas, o į Rusiją nevykdavo ir nevyks.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė, Sausio 13-osios byloje dalyvaujanti kaip atsarginė teisėja, stebisi Rusijos veiksmais.

„Aš niekada ir neplanavau vykti į Rusiją, visiškai neaktualu, neplanuoju į tą pusę niekada važiuoti. Man kol kas jokių nepatogumų nesukelia. Esam sąmoningi žmonės, ir suprantame, kad net į tą pusę nepatartina vykti, jokių planų net nėra“, – pirmadienį BNS sakė A. Survilienė.

Paklausta, jei Lietuvos pareigūnai nuvyktų į užsienio valstybę ir ten būtų Rusijos prašymu sulaikyti, A. Survilienė sakė sunkiai įsivaizduojanti, kad tokiu būdu būtų galima vykdyti Lietuvos pareigūnų baudžiamąjį persekiojimą.

„Nė vienoje demokratinėje valstybėje nėra kodekse tokio straipsnio. Niekur nėra numatyta atsakomybė teisėjui už tai, kad jis svarsto kokią nors bylą, net ir sulaikius, kita šalis negalėtų išduoti. Dar tokios šalies negirdėjau, kad teisėjas būtų persekiojimas už bylos nagrinėjimą, net ne už nuosprendį. Čia virš visko. Teisėjai tada nusišalintų nuo bylų, jei žinotų, kad gali persekiotų. Gal kita šalis ir galėtų trumpam sulaikyti, bet negalėtų išduoti Rusijai – turi būti dvigubas baudžiamumas, atitikmuo turi būti“, – BNS sakė A. Survilienė.

Paprastai kai užsienio valstybė sulaiko asmenį, kurį prašo išduoti kita valstybė, prašančioji išduoti nurodo, pagal kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį prašoma išduoti sulaikytąjį. Išduodančioji šalis vertina, ar jos Baudžiamajame kodekse yra numatyta atsakomybė už sulaikytajam inkriminuojamą nusikaltimą, kokia bausmė gresia ir t.t.

Valstybės kaltinimą abiejose Sausio 13-osios bylose palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Paškevičius BNS sakė, kad taip pat neketina vykti į Rusiją.

„Planų tokių nebuvo, bet mums ir taip aišku, kad nereikia vykti į Rusiją. Nėra jokio reikalo ten vykti“, – BNS sakė G. Paškevičius.

Jis tvirtino, kad Rusijos veiksmai Lietuvos pareigūnų atžvilgiu jo nenustebino. Jis prisiminė, kad Rusija kėlė bylas tarnybos sovietų armijoje vengusiems šauktiniams.

„Tokios valstybės nėra, armijos tokios nėra, o jie gąsdino, kad persekios“, – BNS sakė G. Paškevičius.