„Iki šiol komisijos nebuvo klausiama apie diakritikus. Buvo klausiama tik apie rašmenis iš kitų kalbų abėcėlės, todėl atskirai diakritikų klausimas nebuvo nagrinėjamas. Aš suprantu, kad dabar komisija turėtų sulaukti oficialaus klausimo iš Seimo ir tada susirinkusi apsvarstyti“, – KT sprendimą Eltai komentavo V. Meiliūnaitė.
„Kadangi komisiją sudaro 17 žmonių, kurie atstovauja skirtingoms kalbotyros kryptims, skirtingoms institucijoms, tai šis klausimas būtų aptartas labai plačiai, visais įmanomais aspektais. Ir tada būtų įvertinta, kiek tokia inovacija paveiktų bendrinę kalbą, kokia kryptimi paveiktų. Na, ir būtų pateikta išvada Seimui. O jau Seimas turėtų tada atsižvelgti arba neatsižvelgti į komisijos išvadą“, – galimus tolimesnius veiksmus komentavo VLKK pirmininkė.
Visgi ji pati gana nepalankiai vertina tokią galimybę ir įžvelgia galimų sunkumų pritaikant specialiuosius rašmenis lietuvių kalboje.
„Kol kas šią mintį apie diakritkus vertinčiau labai santūriai. Tai būtų tiesiog papildomas kalbos sistemos išplėtimas ir reiktų labai atsakingai pagalvoti, ar jis nepradėtų klibinti sistemos pamatų“, – savo nuomonę pateikė V. Meiliūnaitė.
Anot VLKK pirmininkės, su diakritiniais ženklais užrašomi asmenvardžiai pirmiausia sukeltų nepatogumų turimai kalbinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, elektroninėse sistemose.
„Šie specialieji rašmenys, kurių lig šiol nebūta, pirmiausia trikdytų infrastruktūros veikimo sritis. Juk atsirandančias naujas raides pirmiausia turi mokėti užrašyti visos mūsų elektroninės sistemos, kiek jų dabar turime – Registrų centras, e. sveikata, bankų duomenų bazės“, – kalbėjo V. Meiliūnaitė.
„Tai yra nauji rašmenys, nebūdingi lietuvių kalbai, kurie atsiranda lietuviškuose tekstuose. Jie kelia tiek užrašymo, tiek perskaitymo, tiek ir suvokimo sunkumų. To reikia specialiai mokytis, kaip ir bet kokio naujo dalyko“, – akcentavo VLKK pirmininkė.
V. Meiliūnaitė pabrėžė, kad asmenvardžiai priklauso bendrai kalbos sistemai, kuri negali veikti skirtingai. Todėl, paaiškina ji, vardams ir pavardėms galioja tokios pačios taisyklės.
„Suprantu, kad žmonės nori pavardę savo užsirašyti taip, kaip jiems patogiau. Vis dėlto, jei tai yra kalbos sistemos dalis, tos taisyklės galioja“, – teigė VLKK pirmininkė.
Diakritikų įtraukimą į lietuvių kalbą ji vertina kaip politinį, o ne kalbinį sprendimą. Tad, anot V. Meiliūnaitės, Seimo nariai turės nuspręsti, kas yra svarbiau – politinis patrauklumas ar kalbos išsaugojimas.
„Šiuo atveju tie diakritikai labiau yra politinis nei kalbinis sprendimas. Kai vyksta diskusijos, dažnai pasigirsta argumentas, kad asmenvardžiai nėra kalbos dalis, nepriklauso tai sistemai. Jau tai leidžia nutuokti, kad tai yra labiau politinis nei kalbinis sprendimas“, – teigė ji.
Jie kelia tiek užrašymo, tiek perskaitymo, tiek ir suvokimo sunkumų. To reikia specialiai mokytis, kaip ir bet kokio naujo dalyko.
„Ir vis tiek Seimui tada reikėtų apsispręsti, kur jis deda stipresnį akcentą – į politinį patrauklumą tam tikroms grupėms žmonių ar į kalbos kaip Konstitucinės vertybės išsaugojimą“, – sakė V. Meiliūnaitė.
E. Dobrowolska: tai be galo svarbu mišrioms šeimoms ir tautinėms mažumoms
Savo ruožtu teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska diakritinių ženklų vartojimą asmens dokumentuose vertina palankiai. Ji sako, kad šis KT sprendimas dėl pavardžių rašymo yra labai svarbus Lietuvoje gyvenančioms mišrioms šeimoms ir tautinių mažumų atstovams.
„KT dar kartą patvirtino, kad Seimo priimtas įstatymas dėl vardų ir pavardžių rašymo neprieštarauja Konstitucijai. (...) KT patvirtinimas, kad įstatymas neprieštarauja Konstitucijai yra be galo svarbus šiems asmenims“, – Eltai teigė E. Dobrowolska.
„Svarbus aspektas ir tai, kad KT paliko atviras duris įstatymo leidėjui spręsti dėl diakritinių ženklų“, – pridūrė ministrė.
Todėl ministerija jau sausį inicijuos įstatymo pakeitimus, susijusius su asmens dokumentų be diakritinių ženklų priėmimo.
„Dėl vienos iš Vyriausybės taisyklių nuostatos prieštaravimų bus pataisyta jau sausio mėnesį – Teisingumo ministerija inicijuos pokyčius. Tos nuostatos, kurios riboja priimti dokumentus, kurie buvo priimti Lietuvos teritorijoje iki 1990 metų kovo 11 d. – šis techninis prieštaravimas sausio mėnesį tikrai bus ištaisytas“, – pabrėžė ministrė.
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbė, kad Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme nustatyta galimybė ne lietuvių tautybės piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis be diakritinių ženklų neprieštarauja Konstitucijai.
Anot KT, rašyti asmens vardą ir pavardę su diakritiniais ženklais būtų galima, jeigu tai leistų Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).
Naujausi komentarai