„Visgi karo grėsmė yra labai reali, tegul ir Lietuvai ji yra nedidelė. Visi kiti sektoriai ruošiasi, mes visi pritariame biudžeto didinimui, įsigijimams. Turbūt sutiksite, kad ir ginklai, įranga ji yra skirta iš esmės pasirengti galimam kariniam konfliktui. Tam konfliktui turi būti pasirengęs ir sveikatos sektorius“, – Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos posėdyje teigė Seimo narys Aurelijus Veryga.
„Ar jau yra sudėliotas planas, kaip visi medikai bus apmokomi taktinės medicinos, ar jau yra tai aptarta su universitetais“, – ministro klausė Seimo narys.
A. Veryga ministro taip pat teiravosi, kaip galimoms karo grėsmėms ketinama pritaikyti sveikatos priežiūros infrastruktūrą.
„Tai yra specifiniai dalykai, kurie yra pritaikomi grėsmėms. Jūs dabar jau žinote ir iš Ukrainos, bombarduojamos yra ligoninės, bombarduojami yra vieši objektai, ir Izraelis yra pasirengęs šiai grėsmei. Tai ar jūs jau suplanavote ir tai grėsmei suvaldyti?“ – teiravosi A. Veryga.
A. Dulkys: konkretaus plano, kaip apmokyti medikus taktinės medicinos, dabar nėra
A. Dulkys, atsakydamas į užduotus klausimus, akcentavo, kad gydymo įstaigose šiuo metu yra peržiūrimi mobilizacijos planai, pasirengimas.
„Gydymo įstaigose yra persižiūrimi mobilizacijos planai, yra persižiūrima, kokia yra situacija gydymo įstaigose su telefono ryšiu, su energetikos šaltiniais, su papildomais energetikos šaltiniais, kokia yra realioji situacija“, – sakė A. Dulkys.
„Yra sisteminama, žiūrima, ką galima padaryti trumpuoju periodu ir į ką reikės atkreipti dėmesį ilguoju periodu“, – pridūrė jis.
Visgi ministras atkreipia dėmesį, kad esminė problema, jog Lietuva ir jos sveikatos sistema tokioms situacijoms per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų faktiškai nesirengė.
Taip, kad tikrai per šias kelias dešimtis karo dienų, be abejo, Lietuva neturi jau pasidariusi kažko tokio, kas pakeistų tai, ko trisdešimt metų mes galbūt išvis nedarėme arba žiūrėjome nesakau, kad atsainiai, bet taip, kad kai darai ir netiki, kad tau to reikės.
„Taip, kad tikrai per šias kelias dešimtis karo dienų, be abejo, Lietuva neturi jau pasidariusi kažko tokio, kas pakeistų tai, ko trisdešimt metų mes galbūt išvis nedarėme arba žiūrėjome nesakau, kad atsainiai, bet taip, kad kai darai ir netiki, kad tau to reikės“, – sakė ministras.
Visgi LVŽS seniūnės Aušrinės Norkienės ministro pateikti atsakymai netenkino. A. Dulkio paprašyta pateikti konkretų atsakymą apie medikų apmokymo planą.
„Jums reikia pasakyti taip arba ne, ar jūs vis tik jau parengėte tą medikų apmokymo planą dėl taktinės medicinos. Taip arba ne“, – kreipėsi į ministrą A. Norkienė.
Reaguodamas užduotą klausimą, ministras pripažino, kad „tokio konkretaus plano dabar nėra“.
„Valstietė“ Asta Kubilienė taip pat sukritikavo A. Dulkio atsakymus.
„Aš tai labai norėčiau pakviesti ministrą konkrečiam pokalbiui, nes neišgirdome atsakymo nei apie Izraelį, nei apie universitetą, ir pereiti iš tokio, atleiskit man, „paplepėkime“ į rimtą diskusiją“, – sakė ji.
A. Kubilienė taip pat ministrui turėjo klausimą dėl vaistų atsargų kaupimo, rengiantis galimoms karo grėsmėms.
„Dėl šios esamos situacijos įvairūs portalai ir saugos specialistai kviečia mus, visus gyventojus pasiruošti vaistų atsargas. Tai aš norėčiau jūsų paklausti, kaip susiformuoti tą atsargos vaistinėlę, į kurią turi įeiti antibiotikai, kurie išrašomi receptu ir, jeigu tu nesergi, jo neišsirašysi. Arba, pavyzdžiui, kaip sukaupti lėtinėmis ligomis sergant, pavyzdžiui, diabetu, hipertenzija, vaistų paketą, kurį turėtum turėti kaip atsarginį karo atveju?“ – kėlė klausimą A. Kubilienė.
A. Dulkys pripažino, kad gyventojai be recepto pasiimti antibiotikų galimybės neturi.
„Aš nežinau, kas čia tie specialistai. Bet antibiotikų ne, jų negalima kaupti“, – teigė ministras.
Šis A. Dulkio atsakymas sulaukė „valstiečių“ frakcijos posėdyje dalyvaujančių Seimo narių nepasitenkinimo.
