„Galima piktintis, bet aš apsiribosiu kitu žodžiu, aš nustebęs. Jei sielovadai reikalingas gyvas buvimas, tai aš turiu pavyzdžių, kaip giliai tikintys žmonės tarybiniais laikais neidavo į bažnyčią, bet savo sielovadą atlikdavo namuose. Tai nežinau, kodėl bažnyčia taiko sau tokią išimtį. Ar galima sakyti, kad sielovada gyvybinis žmogaus poreikis? Galbūt kai kuriems, sutinku. Bet ar tai būtina atlikti uždaroje erdvėje, tai yra bažnyčios patalpose. Aš manau, kad tikintieji kviečiami į tam tikrą rizikos zoną ir statomi į akivaizdą su pavojumi. Bažnyčios hierarchai turėtų pagalvot, ar tai protingas elgesys“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė E. Gentvilas.

Pasak jo, Ekstremalių situacijų valdymo komisija turėtų kalbėti su bažnyčios vadovais.

Aš manau, kad tikintieji kviečiami į tam tikrą rizikos zoną ir statomi į akivaizdą su pavojumi. Bažnyčios hierarchai turėtų pagalvot, ar tai protingas elgesys.

„Ekstremalių situacijų valdymo komisija tikrai turėtų kalbėti su bažnyčios vadovais ir sakyti, ar tai atitinka pandemijos valdymo priemones. Tuo labiau, žinome, kad tikintieji yra vyresni žmonės (...) Mes, kaip valstybė, laikomės visų priemonių, o bažnyčia, kaip institucija, sau leidžia. Taip, bažnyčia formaliai atskirta, bet tai nereiškia, kad ji gali sukviesti Lietuvos valstybės piliečius į uždarą erdvę ir sukelti jiems papildomą riziką. Žmonės visur turi laikytis apribojimų, o bažnyčioje – ne. Tokio atskyrimo aš neįsivaizduoju. Aš galiu sakyti, kad aukštosios mokyklos taip pat turi suverenitetą, akademinę laisvę, bet ar tai reiškia, kad aukštosios mokyklos turi teisę kviesti studentus į gyvas paskaitas auditorijose. Akivaizdu, kad ne“, – teigė parlamentaras.

Lietuvos vyskupų konferencija antradienį pranešė, kad nuo pirmadienio, sausio 11 d., atnaujinamos viešos pamaldos su tikinčiaisiais.  

Mišių dalyviai bus įleidžiami su veido kaukėmis, bažnyčiose bus laikomasi 10 kv. metrų ploto vienam žmogui, išlaikant dviejų metrų atstumą tarp asmenų ar asmenų grupių, kurias sudaro ne daugiau nei penki asmenys arba šeimos nariai.

Tuo metu laidotuvių apeigos bus ir toliau atliekamos tik kapinėse. Jose dalyvauja tik artimiausi šeimos nariai, neskaitant kunigo ir laidojimo paslaugų įstaigų personalo. Laidotuvių šv. Mišios aukojamos be mirusiojo kūno laidotuvių dieną arba kitu laiku, pagal susitarimą su artimaisiais.

Daugėjant sergančiųjų koronaviruso infekcija, Lietuvos vyskupų konferencija viešas pamaldas bažnyčiose sustabdė iki sausio 10-osios.

Vyriausybei gruodžio viduryje sugriežtinus karantiną ir jį pratęsus iki sausio 31 dienos, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, grožio salonai, apribotas žmonių judėjimas ir susirinkimai.