„Yra gana pagrįsti priekaištai kai kuriems valdančiųjų nariams, kurie, kaip čia pasakius, nelaiko liežuvio ir neįgėlę opozicijai negali ramiai užmigti vėlai parėję namo. Turėtume truputi pasitvarkyti tuos dalykus, visi pagalvoti apie tarpusavio santykius“, – LRT radijui komentuodamas galimybes užglaistyti kilusius ginčus Seime ir parlamentarams vėl susiėsti vienoje posėdžių salėje sakė E. Gentvilas.

Visgi klausantis opozicijos ir valdančiųjų atstovų sunku pasakyti, kokie susitarimai leistų pastarąją savaitę kilusį ginčą išspręsti.

Yra gana pagrįsti priekaištai kai kuriems valdančiųjų nariams, kurie, kaip čia pasakius, nelaiko liežuvio ir neįgėlę opozicijai.

Tai pažymi ir „valstiečių“ frakcijai priklausantis Aurelijus Veryga. Jis kaip problemą įvardina tai, kad valdantieji jau dabar pasakė, kad ne į visus opozicijos reikalavimus bus galima atsižvelgti.

„Paminėjo, kad ne į viską galima atsižvelgti. Neaišku, kas yra tas ne viskas. Ar (bus atsižvelgiama – ELTA) į mūsų reikalavimus dėl tam tikrų visuomenę skaldančių vertybinių klausimų išbraukimo iš darbotvarkių, kol aktualiais klausimais išlieka infliacija, kainų augimas ir kiti svarbūs dalykai. Jeigu į juos bus atsižvelgta tai kažkokio ir suerkompromiso nereikės“, – teigė A. Veryga.

Savo ruožtu konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad politinių oponentų keliamų reikalavimų suma viršiją milijardą. Ir tai, akcentavo politikė, būtų didžiulė našta šalies biudžetui.

„Kviesčiau opoziciją atsižvelgti į valstybės galimybes“, – pažymėjo konservatorė.

Tačiau opozicijos atstovai tokių R. Morkūnaitės-Mikulėnienės būgštavimų labai nesureikšmino. Kaip teigė „darbietis“ Viktoras Fiodorovas, svarbu apskritai pradėti kalbėti apie infliacijos poveikį mažinančias priemones. Galbūt, tęsė politikas, būtų galima susitarti ir dėl siūlymų, kurie valstybės biudžetui kainuotų šiek tiek mažiau nei pastarąją savaitę užsimojo susitelkusi opozicija.

„Mes turime pradėti diskusiją ir gal vietoje to milijardo pasidarys šiek tiek mažiau, gal tai bus įgyvendinama suma“, – teigė V. Fiodorovas.

Jam antrino ir frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Lukas Savickas.

„Esmė, kad turime grįžti prie pagarbaus dialogo ir Seimo darbotvarkės, kuri atliepia šiandienos svarbiausius klausimus – o tai ekonominiai ir socialiniai iššūkiai. Jei mes sutarsime dėl to, kad grįžtame prie konstruktyvaus ir pagarbaus darbo tarpusavyje ir, jei sutarsime, kad šie klausimai yra svarbiausi (...), tada tikiuosi, kad susitarę galėsime grįžti prie bendro darbo bendroje salėje“, – apibendrino L. Savickas.

Konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos prasidėjo praėjusios savaitės antradienį Seime diskutuojant dėl opozicijos inicijuotos interpeliacijos žemės ūkio ministrui. Opozicija piktinosi tuo, kad valdantieji nesutiko su antradienio posėdžio metu paprašyta pertrauka Kęstučio Navicko interpeliacijai. Jos opozicija paprašė siekdama sau norima linkme pakeisti balsų pusiausvyrą Seime. Tačiau valdantieji trečiadienio rytą sušaukė neeilinį Seimo posėdį. Šį posėdį opozicija boikotavo, o valdantieji balsuodami pritarė K. Navicko atsakymams.

Galiausiai konfliktas įsismarkavo ketvirtadienį. Opozicija, pareiškusi, kad valdantieji negerbia jos teisių, nusprendė posėdžiauti atskirai kitoje posėdžių salėje. Čia per kelias valandas parengė rezoliuciją, kurioje išdėstė reikalavimus valdantiesiems.

Rezoliucijoje kreiptasi į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad šis įvertintų, ar vis dar turi pasitikėjimą žemės ūkio ministru K. Navicku. Taip pat ragina Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen pasitikrinti, ar ji vis dar turi pasitikėjimą Seime. Taip pat opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui.