„Prancūzijos Prezidento vizitas, minint šimto metų, kai Prancūzija de facto pripažino nepriklausomą Lietuvos Respubliką, sukaktį, simbolizuoja tvirtą Prancūzijos ir Lietuvos ryšį. Bendradarbiaujame gynybos ir saugumo, ekonomikos ir kultūros, mokslo ir inovacijų srityse. Esame pasiruošę stiprinti transatlantinį saugumą, kurti vieningą, žalią ir inovatyvią Europą bei ginti demokratijos ir žmogaus teisių principus“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Valstybės vadovas, kaip teigiama Prezidento komunikacijos grupės pranešime, padėkojo Prancūzijos lyderiui už jo vaidmenį liepos mėnesį vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kurio metu pavyko pasiekti ambicingą susitarimą dėl Gaivinimo plano ir ilgalaikės Europos Sąjungos finansinės perspektyvos. Prezidentas taip pat padėkojo Prancūzijos vadovui už jo šalies indėlį didinant regioninį saugumą. Jau aštuonis kartus Prancūzija dalyvavo NATO Baltijos šalių oro policijos misijoje. Šiuo metu Lietuvoje taip pat dislokuota 300 Prancūzijos karių.

„Susitikime paskelbtas bendras Prancūzijos, Lietuvos ir Latvijos pareiškimas dėl ES veiksmų, apsaugant mūsų demokratijas, parodo šalių tvirtą pasiryžimą užkirsti kelią trečiųjų šalių kišimuisi į rinkimus, kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis ir dezinformacija“, – teigė šalies vadovas.

Prezidentų pokalbyje aptarta padėtis Baltarusijoje, tarptautinės bendruomenės veiksmai, siekiant palaikyti demokratinius procesus šioje šalyje bei išreikšti solidarumą su Baltarusijos pilietine visuomene. Lietuva pristatė Prancūzijai iniciatyvą rengti galimą ES paramos paketą Baltarusijos politiniams, ekonominiams ir visuomeniniams pokyčiams.

Prezidentas informavo Prancūzijos vadovą apie Baltijos šalių paskelbtas sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, atsakingiems už rinkimų klastojimą, smurto panaudojimą prieš savo piliečius bei žmogaus teisių pažeidimus. „Turime siekti, kad Europos Sąjunga ir visos laisvės ir demokratijos vertybes puoselėjančios valstybės pasiųstų aiškią žinią režimui, įvesdamos sankcijas ir kviesdamos surengti naujus, demokratinius, tarptautinių stebėtojų prižiūrimus rinkimus“, – pabrėžė šalies vadovas.

G. Nausėda apie pagalbos planą Baltarusijai

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Vadovų Taryboje (EVT) planuojama pristatyti priemones, kurios padėtų Baltarusijos ekonomikai, jei šalyje bus atstatyta demokratinė padėtis.

„Turime jau šiandien galvoti apie ateitį. Štai kodėl Lietuva, Latvija, Rumunija inicijuojame postlukašenkinį periodą, programuojame, ką galime padaryti ir kuo padėti šios valstybės naudai, kai demokratinė Baltarusija bus atstatyta. Šis priemonių paketas turi apimti labai plačias priemones. Pamėginsime jas pristatyti artimiausioje EVT“, – po susitikimo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Nausėda.

Anot prezidento, tarp priemonių – geresnė prieiga prie finansinių išteklių, ekonomikos ir energetikos sektorių diversifikavimas.

„Jis (planas – ELTA) apims ir geresnę prieigą prie ES rinkos, ekonomikos ir energetikos sektoriaus diversifikavimą, pagalbą civilinei taikiai visuomenei, nevyriausybinėms organizacijoms, geresnę prieigą prie finansinių resursų, visa tai gali suteikti postūmį išnaudoti Baltarusijos potencialą ateityje. Aš manau, kad Europa gali labai daug padaryti šioje srityje“, – sakė G. Nausėda.

„Aš tikiu Baltarusijos ateitimi, gera, draugiška, taikia kaimynyste su Baltarusija, nes tai mus įpareigoja ir ilga bendra istorija“, – pridūrė jis.

Prezidentas priminė, kad Europos Sąjunga turėtų imtis visų reikalingų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad Baltarusija visiškai įgyvendintų Astravo atominės elektrinės streso testų reikalavimus iki jos paleidimo, o pagaminta elektra nebūtų prekiaujama ES vidaus rinkoje.

Susitikime, kaip nurodo Prezidentūra, buvo apsikeista nuomonėmis dėl santykių su Rusija. Lietuvos prezidentas pažymėjo, kad jei nebus pasiekta pažangos, sprendžiant Rusijos agresijos Ukrainoje klausimą, būtina išlaikyti ir plėsti ES sankcijas Rusijai. Taip pat kalbėta apie siekius užkirsti kelią šios šalies bandymams klastoti istoriją, kištis į kitų šalių rinkimus bei kėsintis į žmonių gyvybes.

Vizito metu pasirašyti dokumentai – Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės įgyvendinimo kelio gairės ir supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo finansinių paslaugų ir finansinių technologijų srityse.

Surengtame Lietuvos ir Prancūzijos verslo forume aptartos šalių bendradarbiavimo galimybės informacinių, finansinių technologijų, atsinaujinančios energetikos, infrastruktūros projektų įgyvendinimo ir kibernetinio saugumo srityse.

E. Macronas Lietuvoje pozicijos dėl Rusijos nepakeitė: dialogas su Rusija būtinas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda teigė, kad Prancūzija palaikys skaidrų dialogą su Rusija. Pasak jo, norint taikos Europoje, reikia bendradarbiauti ir su kaimynine Rusija.

„Kaip mes matome situaciją, jeigu mes norime, kad taika įsigalėtų ilgam laikui Europoje, mes turime dirbti  su Rusija, nes turime bendrą praeitį ir geografiją. Mes išgyvename sunkių dalykų. Žinau, kad jūsų šalyje žmonės išgyveno represijas, ir žmonės žuvo taip pat. Mes negalime gyventi taip, lyg Europa būtų toli nuo Rusijos. Lyg Europa būtų tolima sala nuo Rusijos. Taigi dėl to mes turime dirbti strategiškai ir sukurti saugumo architektūrą, atnaujinto bendradarbiavimo architektūrą, pasitikėjimo architektūrą, kuri neleistų kilti įtampai“, – sakė E. Macronas.

Anot jo, turėdama dialogą su Rusija, Europa gali jaustis saugesnė. Kita vertus, Prancūzijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi skaudžią istorinę atmintį su Rusija. Todėl, pasak jo, jis suprantąs ir Lietuvos poziciją.

„Aš paaiškinau prezidentui, kodėl Prancūzija ėmėsi dialogo su Rusija iniciatyvos. Mes norime turėti skaidrų ir ne naivų dialogą su Rusija. Rusija yra gretimai Europos esanti galybė. Aš noriu, kad jūs būtumėte informuotas apie mūsų požiūrį ir kad jūs būtumėte, prezidente, informuotas, kaip vyksta darbai į priekį. Manau, dialogas svarbus iš strateginės pusės, bet žinau, kad praeitis jums yra labai svarbi taip pat. Tai sakau su didele pagarba. Žinau, kad ši šalis išgyveno labai skaudžias žaizdas. Dvidešimtas amžius čia nebuvo toks pat kaip pas mus. Jūs jautėtės palikti likimo valiai ir po Antrojo pasaulinio karo laikas jums dar labiau prailgo. Žinau, ką reiškia jums kalbėti apie strateginį dialogą su Rusija. Dėl to jums sakau labai atvirai“, – sako jis.

Prancūzijos prezidentas per spaudos konferenciją į Lietuvos prezidentą kreipėsi vardu. E. Macronas padėkojo G. Nausėdai už nuoširdų priėmimą susiklosčius koronaviruso padėčiai pasaulyje. Prancūzijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad paskutinis dvišalis susitikimas Lietuvoje įvyko prieš 19 metų.

„Labai dėkoju prezidente, mielas Gitanai. Man labai malonu čia būti, kad galiu su jumis diskutuoti. Nuoširdžiai dėkoju už nuoširdų priėmimą“, – teigė E. Macronas.

Prancūzijos prezidentas taip pat pagyrė Lietuvos ekonomikos konvergencijos procesą.

„Jūs elgiatės teisingai, ir Lietuva per šiuos nepriklausomybės metus sugrąžino vietą Europos žemėlapyje. Dabar Lietuva yra ES centre. Lietuva turi kuo didžiuotis“, – sakė jis.

Antradienį Lietuvos ir Prancūzijos vadovai aplankys NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Prancūzijos karius Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje.

Prancūzijos lyderis taip pat planuoja lankytis iškilmingoje ceremonijoje Antakalnio kapinėse, susipažinti su Lietuvos akademikų ir intelektualų bendruomene.

Lietuvos ir Prancūzijos pirmosios ponios planuoja apsilankyti MO muziejuje.

Šio vizito proga rengiamas Lietuvos ir Prancūzijos verslo forumas, skirtas aptarti bendradarbiavimo galimybėms informacinių, finansinių technologijų, atsinaujinančios energetikos, tvarumo, inovacijų, infrastruktūros kūrimo ir kibernetinio saugumo srityse. Forume diskutuos Lietuvos ir Prancūzijos verslo lyderiai ir verslo organizacijų atstovai.

E. Macronas apie A. Navalno apnuodijimą: Rusija privalo išaiškinti visas aplinkybes

E. Macronas teigė, kad Rusija turi pateikti visas išvadas apie „pasikėsinimą nužudyti“ opozicijos politiką Aleksejų Navalną.

„Pirmiausia noriu išreikšti paramą A. Navalnui bei jo šeimai. Mes labai džiaugiamės sužinoję, kad jis jaučiasi geriau, kad jis pabėgo nuo baisios mirties. Dabar vyksta tyrimas ir nacionalinės ekspertizės. Prancūzija, Vokietija, Švedija atliko ekspertizes. Mums yra visiškai aišku, kad yra panaudotas cheminis ginklas su uždraustomis cheminėmis medžiagomis. Dabar vyks techniniai darbai ir bus priimti sprendimai. Mums reikės imtis veiksmų. Tai yra bandymas nužudyti, taip pat agresija, kuri įvyko Rusijoje prieš Rusijos oponentą su rusiška chemine medžiaga. Taigi Rusija turi išaiškinti šią situaciją. Tarptautinė bendruomenė turi paprašyti šių paaiškinimų Rusijoje ir turi būti priimti sprendimai, ar Rusija paaiškins, ar ne. Tuomet mes metodiškai ir veiksime“, – teigė jis.

44-erių Kremliaus kritikas ir kovotojas su korupcija buvo apnuodytas praeitą mėnesį. A. Navalnas neteko sąmonės lėktuvu skrisdamas iš Tomsko į Maskvą, o po kelių dienų, praleistų Omsko ligoninėje, buvo nuskraidintas į Berlyną.

Berlyno ligoninėje jis praleido 32 dienas, 24 iš jų – intensyvios terapijos skyriuje.

Išreiškė palaikymą Baltarusijos pilietinei visuomenei

Į Lietuvą atvykęs E. Macronas išreiškė palaikymą Baltarusijos pilietinei visuomenei ir patikino, kad Prancūzija padarys viską, jog Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) tarpininkautų, siekiant išspręsti politinę krizę Baltarusijoje taikiai.

„Visų pirma norėčiau pasveikinti prezidentą G. Nausėdą ir visus Lietuvos žmones, kurie pasisako už Baltarusijos pilietinę visuomenę. Tarp jūsų yra broliškas jausmas ir jūs tai jaučiate savyje, kai jūs matote, kas vyksta Baltarusijoje. Mes jaučiame tą patį, prancūzai visada yra laisvės gynėjų pusėje ir, žinoma, mes turime išgirsti, kad protestuotojai prašo laisvės ir demokratijos“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė į Lietuvą atvykęs E. Macronas.

Prancūzijos prezidentas spaudos konferencijos metu taip pat akcentavo, kad Baltarusijos valdžia turi nutraukti savavališkus sulaikymus ir jėga vykdomus išsiuntimus iš šalies, nukreiptus prieš koordinacinės tarybos narius, paleisti savavališkai sulaikytus asmenis, gerbti tikruosius balsavimo rezultatus.

„Prancūzija palaiko Baltarusijos tautą siekiant atrasti politinį sprendimą, atsižvelgiant į ne vieną savaitę taikiai ir masiškai reiškiamus lūkesčius. Taigi, mes tikrai turime bendrą tikslą, ir tikiuosi, kad galėsime imtis sankcijų greitu metu, bet taip pat tarpininkauti. Mes pasiūlėme, kad ESBO įsipareigotų taip pat. Ir Prancūzija darys viską, ką gali, kad šis tarpininkavimas galėtų įvykti ir kad mes galėtume judėti į priekį“, – sakė jis.

E. Macronas taip pat teigė, kad antradienį planuojamu susitikimu su Sviatlana Cichanouskaja rodo paramą visiems Baltarusijos žmonėms. Prancūzijos prezidentas taip pat teigė susitikimo metu aptarsiantis galimą tarpininkavimo galimybę sprendžiant situaciją Baltarusijoje.

„Aš susitiksiu su S. Cichanouskaja, ji yra viena iš opozicijos narių. Mūsų požiūris yra labai aiškus – nuo pat pradžių mes nepripažįstame A. Lukašenkos išrinkimo į prezidentus ir mes šiandieną nepripažįstame jo kaip prezidento. Mes, kaip europiečiai, norime, kad vyktų tarpininkavimas, kuris leistų taikiai susipažinti su balsavimo rezultatais ir pradėti procesą, kuris leistų taikų perėjimą ir atsižvelgtų į civilinę visuomenę“, – teigė E. Macronas.

„Taigi, aš susitiksiu su ja būtent šiuo atžvilgiu, ji yra svarbus žmogus, ji labai drąsiai pasielgė iš savo asmeninės ir šeimos pusės, dėl to aš jai norėčiau padėkoti už jos drąsą, už moterų ir visų žmonių, kurie mobilizavosi Baltarusijoje“, – pridūrė jis.

E. Macronas spaudos konferencijoje akcentavo, kad Prancūzijos prioritetas yra dabartinio Baltarusijos režimo pasmerkimas ir sankcijų taikymas, tačiau Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad labai svarbu yra ir tarpininkavimas.

„Ko visų pirma trumpalaikėje sferoje reikia išvengti, tai šio konflikto geopolitizacijos. Reikia, kad sprendimas būtų Baltarusijos, kad perėjimas būtų taikus, kad jame nedalyvautų kitos šalys ir kad galėtų būti pripažintos visos civilinės visuomenės dalys. Mes labai aiškiai pasisakėme rinkimų metu ir dabar – mūsų prioritetas yra tarpininkavimas“, – sakė E. Macronas.