Savo „Twitter“ paskyroje Y. Johansson dar trečiadienį informavo, jog susitikimą inicijuoja kylant nerimui dėl pasienyje su Baltarusija įstrigusių migrantų, esant itin nepalankiomis oro sąlygomis.

„Aš labai susirūpinusi dėl pranešimų apie žmones, įskaitant vaikus, įstrigusius miškuose itin sudėtingomis sąlygomis ties išorine Europos Sąjungos siena. Aš paprašiau Europos Komisijos ir Europos išorinių veiksmų tarnybos susitikti su Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos ambasadoriais ketvirtadienį, aptarti galimus tolesnius veiksmus“, – teigė eurokomisarė.

Aš paprašiau Europos Komisijos ir Europos išorinių veiksmų tarnybos susitikti su Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos ambasadoriais ketvirtadienį, aptarti galimus tolesnius veiksmus.

Apie planuojamą susitikimą pirmas pranešė naujienų portalas lrt.lt. Jo žiniomis, susitikimas yra nukeltas. Tai patvirtino ir BNS šaltiniai Briuselyje, kada jis įvyks, kol kas nėra aišku.

EK spaudos departamento vadovas Ericas Mameris lrt.lt teigė, kad nerimą kelia vis dažniau pasirodantys pranešimai apie Lenkijos-Baltarusijos pasienyje žuvusius migrantus.

Pagalba įstrigusiems migrantams – visos ES reikalas

Žiniasklaidai išplatintame komentare laikinasis ambasadorius ES Simonas Šatūnas teigė, kad į susitikimą Europos Komisijai pasiūlė pakviesti „ES pirmininkaujančią Slovėniją bei kitas ES šalis“.

„Situacija ES ir Baltarusijos pasienyje yra visos ES saugumo reikalas. Pagalba įstrigusiems migrantams, tinkamų sąlygų suteikimas migrantams turėtų būti visos ES, ne tik A. Lukašenkos spaudimą patiriančių ES šalių reikalas“, – sakė jis.

Jis teigė, kad Lietuva nuo pat hibridinės atakos pradžios daug ir intensyviai dirba su Komisija.

„Principinė EK nuostata nesikeičia – tai, kas vyksta ES ir Baltarusijos pasienyje yra organizuota žmonių kontrabanda ir hibridinio karo dalis. Pati komisarė Y. Johansson tai yra pakartojusi ne kartą“, – dėstė diplomatas.

S. Šatūno teigimu, Lietuva su Komisija ir ES valstybėmis toliau ieškos būdų, kaip spręsti situaciją pasienyje ir „apsaugoti vaikus ir visus žmones nuo neteisėtos kontrabandos“.

Lietuvos nuolatinės atstovybės ES žiniomis, ambasadorių susitikimo su Komisijos atstovais data dar nėra patvirtinta.

Nors Briuselis reiškia palaikymą Lietuvai kovojant su neteisėtos migracijos krize, Europos Sąjungos, kitos tarptautinės institucijos kritikuoja šalį dėl taikomų migrantų išstūmimų ir laikosi pozicijos, jog tai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Vis dėlto praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė išgirdusi Y. Johansson paramą Lietuvos taikomoms priemonėms.

„Ji labai aiškiai pažymėjo, pasakė aiškią žinutę, kad ji vertina ir išskiria Lietuvą kaip pavyzdį, kaip buvo susitvarkyta, imtasi visų priemonių ir krizė buvo valdoma tikrai, jos nuomone, gerai, kai pavyko suderinti tiek nacionalinio saugumo interesą, tiek europines vertybes“, – tuomet sakė A. Bilotaitė.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.