Dėl D. Višinskienės tinkamumo eiti šias pareigas viešoje erdvėje buvo keliamas klausimas. Daliai politikų abejones sukėlė garsiai nuskambėjusi uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ bylos istorija, kurioje figūravo būtent minimos teisėjos pavardė. Vis dėlto tiek Seimo valdantieji, tiek ir opozicija teigia, kad dėl teisėjos kandidatūros frakcijos savo viduje pozicijų kol kas nederino ir ketina apsispręsti laisvai.

Kiek anksčiau dėl D. Višinskienės kandidatūros klausimus kėlęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime atstovas Mindaugas Lingė teigia, kad galutinės pozicijos dėl šios kandidatės į LAT teisėjus frakcija kol kas neturi.

„Frakcijoje dar neturėjome specifinės diskusijos. Turbūt frakcijos rytojaus posėdyje ir aptarsime dienos darbotvarkę, kaip ir tradiciškai tai darome“, – Eltai teigė M. Lingė.

Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad TS-LKD frakcijos posėdyje susitikimas su kandidatėmis į LAT teisėjus buvo. Todėl, pasak jo, frakcijos nariai galėjo kandidatėms užduoti rūpimus klausimus ir susidaryti savo nuomonę.

„Tiesiog išklausėme kandidačių atsakymus į klausimus, kurie buvo užduoti. Matyt, kai kas jau turi savo kažkokią asmeninę nuomonę susidarę, o bendros pozicijos tikrai nebuvo formuluota“, – patikino M. Lingė.

„Tiesiog pasiliksime prie tų vertinimų savo kiekvienas individualiai, matyt, iki rytojaus pasitarimo“, – pridūrė jis.

M. Lingė pripažįsta, kad po frakcijos susitikimo su kandidatėmis jam dėl D. Višinskienės kandidatūros tam tikrų abejonių išliko.

„Nėra tvirtų atsakymų, daugiau yra kalbama, kad tai yra paslaptis, kas vyksta tuose kambariuose, kada yra tariamasi dėl tų sprendimų kolegijos. Tai yra, matyt, tokia ir tvarka, ir praktika, ir tiesiog kiekvienas kandidatas apsisprendžia, kiek kalbėti ir kiek teikti informacijos atsakant į klausimus“, – sakė M. Lingė.

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad jo vadovaujama frakcija dėl kandidačių į LAT teisėjus balsuos laisvai.

„Neturėjome laiko frakcijoje nė su viena kandidate susitikti, nebuvome susitikę, ryt ryte tik aptarsime, kokios čia pozicijos, bet personaliniais klausimais mes niekad nesiekėme vieningos pozicijos ir nelabai ir zonduojamės, kas kaip balsuos. Kaip sakoma, laisvas Seimo nario mandatas, tai nelabai gal ir klausinėsime, kas kaip balsuos“, – Eltai teigė jis.

Tuo metu paklaustas, kaip vertina tam tikrų abejonių iš kai kurių politikų susilaukusią D. Višinskienės kandidatūrą, E. Gentvilas pripažino dėl šios kandidatės „dar negalutinai“ susidaręs nuomonę.

Laisvai dėl abiejų kandidačių į LAT teisėjus balsuos ir opozicinė Seimo demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.

„Kandidatės kartu atėjo į mūsų frakciją, frakcijos nariai išklausė, galėjo klausimus užduoti ir susidarė atitinkamas savo nuomones, kurias išreikš slaptu balsavimu“, – Eltą informavo Saulius Skvernelis.

Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigia, kad valstiečiai D. Višinskienės kandidatūrą greičiausiai palaikys.

„Yra slaptas balsavimas, o tokiais atvejais yra labai sunku pasakyti, kas palaikys, o kas nepalaikys. Aš spėčiau, kad bendras pritarimas bus, nes teisėjas neturi būti baudžiamas už vieną ar kitą sprendimą, kuris patiko ar nepatiko“, – Eltai teigė politikė.

A. Širinskienė taip pat kritiškai įvertino dalies konservatorių kiek anksčiau išsakytas abejones dėl D. Višinskienės tinkamumo eiti LAT teisėjos pareigas.

„Baisiausias dalykas, ką politikai gali padaryti, tai teisėjams siųsti signalus, kad jų sprendimai turi būti politiškai korektiški. Norėtųsi, kad teisėjai būtų vertinami pagal kompetenciją, o ne pagal tai, kokius sprendimus jie priėmė ar ko nepriėmė“, – sakė A. Širinskienė.

„Dabar džiaugiuosi matydama, kad tas komjaunuoliškas kai kurių konservatorių jaunuolių, kurie, matyt, siekdami populiarumo, iš pradžių puolė teisėją, dabar atvėso ir šiuo metu sveiko proto atsirado daugiau“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad D. Višinskienė priklausė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai, kuri neskundžiama nutartimi pripažino naujienų portalą „Atvira Klaipėda“ pažeidus duomenų apsaugos taisykles, mat publikacijoje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybės duomenys.

Portalas skundė sprendimą, kuriuo, pranešdamas apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir atskleisdamas su jais susijusių asmenų pavardes, buvo pripažintas pažeidęs BDAR. Toks sprendimas sulaukė žurnalistų bendruomenės ir teisininkų reakcijos, todėl apie teisės aktų pakeitimus, apibrėžiančius viešo asmens sąvoką, prakalbo ir Seimo nariai.

Po žurnalistų ir teisininkų reakcijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė bylą atnaujinti.