Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas savo ruožtu primena, kad minimos pataisos Civiliniame kodekse atsirado, kai įžeidimas buvo išbrauktas iš Baudžiamojo kodekso ir stebisi kilusiu ažiotažu. Pasak jo, pakeitimai buvo aptarti pataisų klausymuose, o taip pat jie nėra nukreipti prieš žiniasklaidą, o politikai gali būti įžeisti ir interneto komentatorių, tinklaraščių autorių.

„Tas įstatymo projektas, pakeitimai atėjo iš buvusios Teisingumo ministerijos. Kaip yra sakę kaip kurie garbūs žmonės, kas galėtų paneigti šioje situacijoje, kad tai yra socialdemokratų galbūt ir kerštas žiniasklaidai už principingą aiškinimąsi įvairių skandalų, ir tos pačios Teisingumo ministerijos situacijos, kur buvo ieškoma ministro įvairiais būdais. Toks antspaudo uždėjimas: jei jus mums taip, galime priimti tokius įstatymus“, – Žinių radijui penktadienį kalbėjo G.Landsbergis.

Kaip yra sakę kaip kurie garbūs žmonės, kas galėtų paneigti šioje situacijoje, kad tai yra socialdemokratų galbūt ir kerštas žiniasklaidai už principingą aiškinimąsi įvairių skandalų, ir tos pačios Teisingumo ministerijos situacijos, kur buvo ieškoma ministro įvairiais būdais.

Seimas reakcijų sulaukusias Civilinio kodekso pataisas priėmė gruodžio 8 dieną. Už jas balsavo 101 parlamentaras, vienas susilaikė. Pats G.Landsbergis taip pat balsavo „už“.

Žurnalistai labiausiai kritikavo Seimo sprendimą atsisakyti išlygos, kad tam tikromis aplinkybėmis asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl viešų asmenų garbės ir orumo įžeidimo. Už tokį sprendimą balsavo 101 Seimo narys, nė vienas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.

Žiniasklaidos atstovų teigimu, pakeitimas gali suvaržyti žiniasklaidos laisvę skelbti visuomenei reikšmingą informaciją apie viešus asmenis ir įtvirtinti politikų privilegijuotą apsaugą nuo kritikos. Žurnalistai kreipėsi į prezidentę prašydami vetuoti pataisas, tą daryti siūlo ir kai kurie politikai.

„Dalis žmonių, ypač naujų Seimo narių tikrai buvo suklaidinti, kadangi buvo pristatyta, kad tai yra tiesiog techninis pakeitimas, tokiu būdu išvengiant papildomų klausimų žmonės galėjo manyti, kad balsuoja už techninį pataisymą, kai iš tikrųjų taip nėra“, – aiškino G.Landsbergis.

Jis sako, kad prezidentei vetavus įstatymą, jis Seime palaikys veto.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas J.Sabatauskas pažymi, kad žurnalistų nuogąstavimus sukėlusios pataisos parengtos iš Baudžiamojo kodekso išbraukus straipsnį dėl įžeidimo, bet už tai numatant civilinę atsakomybę, ir retoriškai klausia – gal kilus triukšmui reikia atstatyti pirminę padėtį ir įžeidimą grąžinti į Baudžiamąjį kodeksą.

„Tai susiję su Baudžiamojo kodekso pataisomis, kuriomis buvo panaikinta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą ir viešojo administravimo pareigas atliekančių asmenų įžeidimą. Prieš tai buvo kelios konferencijos, kurias organizavo Žurnalistų sąjunga, Advokatų taryba su mūsų komitetu, po tų konferencijų atsirado iniciatyva dekriminalizuoti įžeidimą ir šmeižtą. Bet svarstant atkreiptas dėmesys, kad šmeižtas įrašytas Konstitucijoje kaip nusikalstama veika, todėl be Konstitucijos pakeitimo šmeižto išbraukti nebuvo galima. Klausymuose tada dalyvavo nemažai žiniasklaidos priemonių atstovų, tada mes minėjom, kad būtent iš Baudžiamojo kodekso turės pereiti į Civilinį, kad asmenys dėl garbės ir orumo pažeminimo turėtų teisę ginti savo interesus ir pažeistas teises. Kaip ir tuo momentu visi buvo patenkinti ir laimingi“, – pasakojo J.Sabatauskas.

„Pernai spalio mėnesį kolega S.Šedbaras registravo Civilinio kodekso pataisas, lygiai taip, kaip prieš tai registravo Baudžiamojo kodekso pataisas, ir pabaigoje buvo priimtas trečiasis variantas, gavus Vyriausybės nuomonę, tas variantas, apie kurį šnekame. Klausimas toks – jei Civilinis kodeksas blogai, gal reikia grąžinti Baudžiamojo kodekso straipsnį? Ar palikti Civiliniame kodekse, kai Civilinio pasekmės labai kuklios. Kai buvo keičiamas Baudžiamasis kodeksas, per tuos klausymus buvo kalbėta – jei nuspręsime išbraukti iš Baudžiamojo kodekso, vienaip ar kitaip tai turės atsidurti Civiliniame kodekse, taip ir atsitiko. Todėl sakyti, kad tai tik socialdemokratų (veikimas) – neteisinga“, – BNS sakė J.Sabatauskas.

Pirminio projekto iniciatoriumi buvęs Seimo TTK narys konservatorius Stasys Šedbaras pažymi, kad aptariami pakeitimai atsirado Teisingumo ministerijos siūlymu, tačiau kartu tvirtina, jog iš esmės ta formuluotė perkelta iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tad jokio skirtumo – bus ji įstatyme ar ne.

„Ta pataisa, dėl kurios kilo triukšmas, ne mano, tai Vyriausybės siūlymas, mano siūlymas buvo dėl pirmos dalies, jis liko, man jis buvo svarbus, susijęs su įžeidimo dekriminalizavimu, o kad Vyriausybė įdėjo tą dalį – komitete ji man netrukdė, aš dėl jos neprieštaravau, todėl net nežinau, kaip toliau elgsiuosi, žiūrėsiu, kokie bus prezidentės argumentai, gal ji siūlys tikslinti, nebūtinai išbraukti“, – BNS į klausimą, kaip pakartotinai balsuotų dėl Civilinio kodekso pataisų veto atveju, atsakė S.Šedbaras.

Jis taip pat tvirtino, jog priimta įstatymo versija grėsmės žodžio laisvei nekelia.

„Aš visiškai nematau jokių grėsmių, ar ta pataisa bus, ar nebus. Ta pataisa, kurią pasiūlė Vyriausybė, paimta iš Aukščiausiojo Teismo praktikos, ar ji būtų neįrašyta, ar neįrašyta, teismai taikytų tokią praktiką dėl garbės ir orumo įžeidimo Ji nei padeda, nei nepadeda, jei teismai ją taiko, ji gali būti įstatyme, gali nebūti. Garbės ir orumas įžeisto žmogaus turi būti ginamas. Kritikos laisvė yra visiškai kitas dalykas, viešųjų asmenų atžvilgiu ji daug laisvesnė ir ta riba daug tolimesnė, visais atvejais teismas ir spręs, ar ta riba peržengiama. Tik teismas gali pasakyti, kada pasibaigia kritika ir prasideda įžeidimas. Ta dalis gali būti, gali nebūti, teismai turi savo poziciją ir ją taikys“, – kalbėjo S.Šedbaras.