Pasak G. Landsbergio, Vakarų valstybių koalicija turi išsikelti strateginį tikslą – nugalėti Rusiją.

„Turime užsibrėžti tikslą, jog Rusija turi būti strategiškai nugalėta, kad jai būtų uždrausta toliau kariauti Ukrainoje, kad ji taip pat negalėtų ateityje pakartotinai pulti savo kaimynių“, – interviu žurnalui „Foreign Policy“ sakė G. Landsbergis.

G. Landsbergio teigimu, šiuo metu nepaisant sankcijų ir milžiniškų nuostolių mūšio lauke Rusija sugeba išsilaikyti: „ir jeigu ji sugebės taip išsilaikyti ilgą laiką, tada mes esame labai pavojingame geopolitinės realybės etape“.

Vis dar yra gana didelė tikimybė, kad Rusija nepatirs pralaimėjimo. Jei Rusija nebus nugalėta, tai bus tik kito karo atidėjimas.

„Vis dar yra gana didelė tikimybė, kad Rusija nepatirs pralaimėjimo. Jei Rusija nebus nugalėta, tai bus tik kito karo atidėjimas“, – pridūrė ministras.

Rusijos parlamento šią savaitę iškeltą galimybę atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą G. Landsbergis įvertino kaip tiesioginę grėsmę Lietuvai.

„Pavadinčiau tai grasinimu, tiesiogine grėsme Lietuvai, ir mes į visus šiuos grasinimus žiūrime rimtai, net jei asmuo (pateikęs pasiūlymą) nėra žinomas kaip rimtas Rusijos politikas“, – interviu sakė ministras.

„Vis dėlto Rusija yra labai pavojinga kaimynė, todėl į viską, kas ateina iš Maskvos, žiūrime labai rimtai“, – „Foreign Policy“ sakė G. Landsbergis.

Pagal Rusijos deputato teikiamą pasiūlymą, Rusijos Valstybės Dūma turėtų atšaukti Sovietų Sąjungos valstybės tarybos 1991 metais rugsėjo 6 dieną priimtą nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo“.

Lietuvos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1990 metų kovo 11 dieną priėmė nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo.