„Šito nesureikšminu. Jeigu sulauksime arba sulaukėme, tai nukeliausime. Jeigu nesulauksim, tai irgi didelės tragedijos nematau. Čia yra, matyt, galbūt toks gelbėjimosi ratas šiek tiek metamas ir socialdemokratams, ypač paskutiniame etape, ką rodo ir mūsų apklausos. Tas suprantama“, – interviu portalui „Delfi“ kalbėjo G. Landsbergis.

„Jeigu tokia yra prezidento nuomonė, taip jis radikalus bandys suvaldyti, tai tebūnie. Kai tai yra už valstybę, tai tebūnie“, – tikino jis.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau nei savaitei, prezidentas jau susitiko su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke Vilija Blinkevičiūte, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiu Ramūnu Karbauskiu, Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, partijos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu, Laisvės partijai vadovaujančia Aušrine Armonaite bei Lietuvos regionų partijos pirmininku Jonu Pinskumi.

Tiesa, ar šalies vadovas susitiks su visų šiuo metu mandatų Seime turinčių politinių partijų atstovais – neaišku. Praėjusį antradienį prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas Žinių radijui užsiminė, jog dar nėra aišku, ar tokio prezidento kvietimo sulauks pastarąją kadenciją konfliktų su Prezidentūra neišvengę konservatoriai.

Čia yra, matyt, galbūt toks gelbėjimosi ratas šiek tiek metamas ir socialdemokratams, ypač paskutiniame etape, ką rodo ir mūsų apklausos.

G. Landsbergis reitingų nesureikšmina

G. Landsbergis tikina, kad pagrindine partijos ambicija išlieka siekis formuoti arba dalyvauti valdančiojoje koalicijoje. Jis neatmeta galimybių dirbti ir su Lietuvos socialdemokratų partija. Tačiau, anot G. Landsbergio, tai padaryti būtų lengviau, jei pagrindines pozicijas Vilijos Blinkevičiūtės partijoje užimtų centro, o ne kraštutiniai kairieji.

„Manau, pagrindinė ambicija būtų tęsti darbus. (...) Formuoti arba būti formuojamoje koalicijoje. Manau, esminis aspektas yra, kokia konsteliacija susidėlios. Parlamentas greičiausiai bus stipriai, galbūt net išskirtinai stipriai, fragmentuotas, ypač kairėje pusėje. Labai sunku prognozuoti, kokios koalicijos gali dėliotis. Jeigu Tėvynės sąjunga turėtų galimybę kažkokia forma tęsti savo pradėtus darbus, tai (būtų gerai – „Delfi“)“, – interviu metu sakė G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministro teigimu, siekiant užkardyti kelią radikalių partijų atėjimui į valdžią, TS-LKD yra pasiruošusi dirbti su plačiu politinių jėgų spektru.

„Siekiau formuoti tokią poziciją, kad Tėvynės sąjunga turi būti pasiruošusi (ir viduje, kad būtume pasiruošę psichologiškai) dirbti su plačiu partijų ratu. Tikrai neatmetu tokios galimybės, kad gali reikėti ir plačios koalicijos. Norint užkardyti kelią radikalioms jėgoms atsirasti koalicijose, vis dėlto gali atsitikti tokia situacija“, – kalbėjo TS-LKD lyderis.

Raudoną liniją brėžia ties R. Žemaitaičio „Nemuno aušra“

Apie „Nemuno aušros“ keliamas grėsmes G. Landsbergis prabilo jau vasaros pabaigoje. Tuomet jis ragino tarpusavyje konkuruojančias partijas suvienyti jėgas, siekiant užkirsti kelią radikalių jėgų stiprėjimui bei išlaikyti tolesnę Lietuvos provakarietišką kryptį.

Likus mažiau nei savaitei iki rinkimų jis taip pat pabrėžia, kad, siekiant išvengti agresyvios bei antieuropietiškos politinės krypties, konservatorių bendradarbiavimo galimybių riba bus brėžiama ties R. Žemaitaičio vedama partija.

„Matant, kas vyksta kitose valstybėse Europoje – Prancūzijoje, kai kuriose Vokietijos žemėse, kokios diskusijos vyksta... Aišku, kad čia yra vertybinis valstybės apsisprendimas, kuria kryptimi judėti. Raudonąsias linijas kol kas brėžiu prieš vieną politinę kryptį – agresyvią, antieuropietišką, antivakarietišką, populistinę. Ryškiausiu tokios politikos simboliu yra tapęs ponas Žemaitaitis“, – teigė G. Landsbergis.

Jis neslėpė jaučiantis grėsmę dėl staigaus R. Žemaitaičio vedamos partijos išpopuliarėjimo. Anot ministro, „Nemuno aušrai“ patekus į antrąjį rinkimų turą, konservatoriai bendradarbiautų ir palaikytų partijas, einančias prieš šią politinę jėgą.

„Tiesiog manau, kad turime būti pasiruošę dirbti su tais, su kuriais sutartume dėl koalicijos, bendrų darbų ir galėtume užkardyti radikalų atėjimą į valdžią. Vienas iš jų, gal irgi nesulaukiantis labai daug dėmesio, bet, manau, kad yra tikrai svarbus, tai yra paremti socialdemokratus antruosiuose turuose, jeigu jie išeis prieš poną Žemaitaitį“, – sakė TS-LKD lyderis.

Neatmeta galimybės dirbti ir su socialdemokratais

Nors Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė V. Blinkevičiūtė ne kartą teigė nematanti galimybių po Seimo rinkimų eiti į koaliciją su TS-LKD, šios partijos lyderis neslepia, kad tokios sąjungos konservatoriai neatsisakytų. Vis dėlto, jis pabrėžė, kad bendradarbiauti būtų lengviau, jei pagrindines pozicijas užimtų centro, o ne kraštutiniai kairieji.

„Jeigu tai būtų jų formuojama politinė sąjunga, tai, aš manau, tą tikrai būtų galima padaryti. Aišku, yra kitų iššūkių, tarkime, ponas Andriukaitis, jis turi stiprią europinę patirtį ir yra vienas iš nedaugelio dabar esančių lyderių, kuris ir ministerijai vadovavęs, ir eurokomisaru buvęs, tačiau jo pažiūros gal sudėtingiau suderinamos. (...) Jis yra socialdemokratų kraštutinis kairysis, tai būtų sudėtingiau tartis. Noriu tikėti, kad gal išliks centro kairieji centre, tada su jais mes matysime galimybių lengviau susitarti“, – sakė ministras.

G. Landsbergis abejoja, ar V. Blinkevičiūtė atsisakytų EP mandato

Vis dėlto jis neslėpė abejojantis, ar Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė V. Blinkevičiūtė laikytųsi duoto žodžio atsisakyti europarlamentarės mandato ir užimti premjerės postą sėkmės rinkimuose atveju.

„Labai neaišku, kokios yra kandidatūros. Lyg ir pasakoma, bet tik puse lūpų. Faktiškai atrodo, kad nėra aišku, kas tie lyderiai. Kaip čia būtų? Ar ponia Blinkevičiūtė tikrai grįžtų iš Europos Parlamento? Man asmeniškai dėl to dar yra likusių abejonių. Nesu iki galo įtikintas. Jos ryšys su Lietuva yra kitoks negu kitų politikų, labai daug laiko praleista Europos Parlamente. Dėl pono Gintauto Palucko irgi iki galo neaišku“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Reitingai negąsdina: esame tokių dalykų matę

Remiantis naujausių apklausų duomenimis, TS-LKD užima antrą–trečią pozicijas. Vis dėlto G. Landsbergis priešrinkiminių reitingų nesureikšmina. Anot jo, tikrieji rezultatai gali smarkiai skirtis nuo pirmalaikių prognozių.

„Pirmiausia, reikėtų pasakyti, kad, turbūt, tokie priešrinkiminiai reitingai nebūtinai visą laiką tiksliai rodo prognozes. Esame tokių dalykų matę. Šiandien pasitikrinome 2020 metų rinkimų duomenis, tai, rodos, septyniais procentais paklaida buvo, – ganėtinai didelė. Kol kas ramiai žiūriu į tuos reitingus. Netgi tie, kurie suteikia pagrindo džiaugtis, reiškia vienintelį dalyką, – reikia toliau dirbti iki paskutinės dienos“, – teigė G. Landsbergis.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.