VSD nurodymu Užsienio reikalų ministerija (URM) tarnybinį tyrimą teigia pradėjusi dėl konfidencialios ar riboto naudojimo informacijos paviešinimo derinant ambasadorių kandidatūras.

„Informacija, kuri iš Užsienio reikalų ministerijos patenka kitoms institucijoms arba viduje institucijos migruoja, turi žymą, ir ta informacija saugoma valstybės įstatymų. Tas informacijos kelias, kur ji ėjo, kaip ji keliavo, kur galėjo patekti, yra pagrindinis tyrimo objektas“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Ar toks tyrimas duoda rezultatų, sunku pasakyti, bet bent jau užduodami klausimai ir skirtingi žmonės, kurie susipažino su ta informacija, turi paaiškinti, ką su ja darė, ką dar su ja supažindino“, – pridūrė jis.

Pastaruoju metu viešai minėtos kelių diplomatų pavardės, kurie svarstyti kaip galimi Lietuvos ambasadoriai Lenkijoje.

Užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui netiesiogiai patvirtinus, kad prezidento atmestas kandidatas buvo didelę patirtį turintis diplomatas Giedrius Puodžiūnas, Gitanas Nausėda portalui „TV3“ pernai gruodį paminėjo kitų konkurse dalyvavusių, bet nepateiktų diplomatų pavardes – Petro Zapolsko ir Kęstučio Kudzmano.

Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pradžios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas.

Užsienio reikalų ministras yra sakęs, kad ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūrą G. Nausėdai pateikė dar 2022 metų rudenį, tačiau ji esą netikusi, o pats valstybės vadovas savo kandidatų nenurodė.

Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui (URK).

Būsimojo ambasadoriaus pavardė paprastai paviešinama tik kai kandidatūrą ruošiasi svarstyti Vyriausybė. Iki tol ji būna suderinta su URM, prezidentu, Seimo URK, priimančiąja šalimi.

Diplomatinės tarnybos įstatymas numato, kad informacija apie kandidato į diplomatinius atstovus skyrimo procesą keičiamasi vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu.

Ministras: URM nesulaukė iš Prezidentūros atsakymų dėl kandidatų į ambasadorius

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad ministerija nesulaukė iš Prezidentūros atsakymų dėl siūlomų kandidatų į ambasadorius, nors šalies vadovo komanda tvirtina kitaip.

G. Landsbergis anksčiau yra sakęs, kad šiuo metu įšaldyta 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje. Anot jo, ministerija dar pernai pateikė atrankas laimėjusių diplomatų kandidatūras G. Nausėdai, o klausimo sprendimas įstrigęs Prezidentūroje.

Savo ruožtu šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė antradienį teigė, jog Prezidentūra savo poziciją išsakė dar sausio 11 dieną.

G. Landsbergis sako, kad jokių atsakymų iš Prezidentūros nesulaukė.

„Nieko, nevyko jokios diskusijos. (...) Niekas nieko niekam neatsiuntė“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Didelė dalis informacijos, kuri viešojoje erdvėje pasirodo per pastaruosius kelis mėnesius, yra arba netiksli, arba neteisinga“, – pridūrė jis.

Ministras teigė tikintis, kad ambasadorių skyrimo procedūra gali būti atnaujinta.

„Aš tikiu, kad gali, bet tam pirmiausia reikia abipusio pasitikėjimo. (...) Jeigu to pasitikėjimo atkurti nepavyktų, tuomet aš girdžiu, kad kolegos Seime labai rimtai svarsto eiti įstatyminiu keliu“, – sakė G. Landsbergis.

Tai ministras teigė reaguodamas į URK žadamas įstatymų pataisas, kurios aiškiau nustatytų ambasadorių skyrimo tvarką ir padėtų išvengti šiuo metu esančio institucijų nesutarimo.

G. Landsbergio nuomone, tiek iki šiol galiojanti ambasadorių skyrimo tvarka, tiek parlamentarų siūlymai neprieštarauja vienas kitam.

„Grįžti prie praktikos, kurią turėjome ir anksčiau, šalia to turėti ir įstatyminį kelią, kuris ją papildytų“ – teigė ministras.

Užsienio reikalų ministerija ir Prezidentūra pastaruoju metu nesutaria dėl ambasadorių skyrimo ir jų likimo.

Institucijų nuomonės ir vieša komunikacija išsiskyrė dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo, ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno ir ambasadoriaus NATO Deivido Matulionio galimybės tęsti darbus.