„Tai labai tvirtas Vokietijos vyriausybės pareiškimas, (...) atitinkantis tai, kas buvo sutarta anksčiau“, – britų leidiniui „Financial Times“ Liuksemburge sakė Lietuvos ministras.

„Mus labai domina detalės, kaip greitai įmanoma (dislokuoti pajėgas). Labai vertiname Vokietijos įsipareigojimą ir pripažinimą, kad reikia stiprinti rytinį (NATO) flangą“, – pridūrė jis.

Lietuvos žiniasklaidai G. Landsbergis Vokietijos sprendimo kol kas nekomentavo.

Mus labai domina detalės, kaip greitai įmanoma (dislokuoti pajėgas).

Abiejų šalių vadovai dėl Lietuvos gynybai skirtos vokiečių brigados sutarė pernai. Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad valstybių pozicijos skiriasi – Vilnius siekė, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas manė, jog dalis pajėgų turi būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.

Šiuo klausimu ypač aktyvus buvo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, viešai spaudęs Berlyną ir netgi tvirtinęs, jog galbūt Vokietija gailisi davusi tokį įsipareigojimą. Tokią retoriką kritikavo šalies vadovas Gitanas Nausėda, opozicinės partijos.

Galiausiai pirmadienį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) paskelbė, jog jo šalis yra pasirengusi Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą, reaguojant į šalyje vystomą infrastruktūros plėtrą.

Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.