„Mes žinojome, kad dalis parlamento narių nesutinka su tokiu problemos sprendimo būdu, bet aš manau, kad šitas klausimas yra pernelyg svarbus ir pernelyg reikšmingas Lietuvos ekonomikai, kad jį paliktume paraštėse“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė G. Nausėda.

„Tikiuosi diskusijos Seime, įvertinant naujausias kitų valstybių patirtis“, – pridūrė jis.

Prezidentas pažymėjo, kad panašios ekonomikos skatinimo taktikos ėmėsi ir didžiausia euro zonos ekonomika Vokietija – Berlyno paskelbtas paketas, kuriame numatytos 300 eurų išmokos vaikams ir laikinas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimas, esą yra iš esmės toks pat, kokį pasiūlė Prezidentūra.

„Turbūt teko girdėti, kad panašią iniciatyvą neseniai paskelbė Vokietija. Tai, ką šiuo metu įgyvendina Vokietija, yra iš esmės tai, ką pasiūlėme prieš keletą savaičių“, – sakė G. Nausėda.

„Tai yra šalyje, kuri ilgą laiką yra kaltinama savo fiskalinės politikos nelankstumu, neatsižvelgimu į kitų euro zonos šalių interesus. Ir štai ji žengia tokį žingsnį ekonomikos stabilizavimo link“, – pabrėžė šalies vadovas.

G. Nausėdos teigimu, ekonominiai argumentai rodo, kad jo pasiūlytas priemones, tarp kurių yra GPM mažinimas, neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimas ir išmokos vaikams, pateisina dabartinė ekonominė situacija.

„Argumentai byloja, kad ekonomikos nuosmukis yra neišvengiamas, norėdami jį sušvelninti mes turime mosuoti ne arbatos šaukšteliu, o imti didelį samtį ir naudoti jį pagal paskirtį. Tai pateisina anticiklinės fiskalinės politikos būtinumas šiomis aplinkybėmis“, – sakė jis.

Vyriausybė šią savaitę pritarė G. Nausėdos siūlymui padidinti NPD 50 eurų – iki 400 eurų, tačiau nepritarė jo iniciatyvai laikinai mažinti GPM. Finansų ministras Vilius Šapoka yra sakęs, kad prezidento siūlymas laikinai mažinti GPM yra „ne apie solidarumą“.

Iniciatyva laikinai sumažinti GPM palaikymo kol kas nesulaukia ir Seimo komitetuose, tačiau palaikomas siūlymas padidinti NPD.

V. Šapoka informavo, kad sumažinus GPM biudžetas šiemet negautų apie 400 mln. eurų pajamų, o kitais metais, jeigu toks tarifas išliktų – daugiau nei 700 mln. eurų.

Nuo 20 proc. iki 15 proc. GPM prezidentas siūlo mažinti laikinai – iki metų pabaigos ir taikyti jį darbuotojų pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių (VDU) arba 4075,8 euro. 2019 metų ketvirtą ketvirtį vienas VDU siekė 1 358,6 iki mokesčių. 

Dabar 20 proc. GPM taikomas pajamoms iki 7 VDU, o virš – 32 proc.