Pasak jo, kovojant su koronaviruso iššūkiais, „ne visada radome bendrą kalbą dėl priemonių, kaip tai pasiekti“.

„Problemų kilo ir dėl nenoro įsiklausyti į tai, ką sako ekspertai. Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti“, – metiniame pranešime ketvirtadienį Seime sakė šalies vadovas.

„Reikalavimai „netrukdyti dirbti“, deja, tapo priedanga neveiklumui, dreifavimui be aiškaus plano, vėlavimui įgyvendinti ekspertų rekomendacijas arba pasiteisinusią užsienio šalių patirtį“, – pridūrė jis.

G. Nausėdos teigimu, nepaisant to, kad „daugiau nei 80 proc. paskiepytų suaugusių Lietuvos gyventojų šiandien gali kliautis bent daline vakcinų apsauga“, visuomenės informavimas ir raginimas skiepytis vyko prastai.

„Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene“, – kalbėjo jis.

Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene.

Anot šalies vadovo, dėl to sulaukta priešingo rezultato, nei tikėtasi.

„Skiepijimosi tempu ėmėme atsilikti nuo ES vidurkio, pažeidžiamiausių grupių vakcinacijos ir revakcinacijos lygis liko mažas, o neproporcingi ir mokslu nepagrįsti testavimo ribojimai brangiai kainavo mums visiems. COVID-19 krizė netrukus virto pasitikėjimo politikais krize“, – teigė G. Nausėda.

Vis dėlto prezidentas pabrėžė, kad pandemijai atslūgus „negalime per daug atsipalaiduoti, (...) turime būti pasirengę efektyviai valdyti naujus ligos protrūkius, galimą naują susirgimų bangą rudenį“.

„Tikslų ir uždavinių verpetas“

Šalies vadovas teigė, kad padėtis sveikatos apsaugos sistemoje išlieka sudėtinga, nors pandemijos grėsmė ir atsitraukė.

„Nors atsirado teigiamų pokyčių – apsispręsta dėl greitosios medicinos pagalbos pertvarkos, įvestos gydymo įstaigų vadovų kadencijos, pajudėjo sveikatos tinklo pertvarkos projektai, – žmonės nejaučia pagerėjimo. Veikiau atvirkščiai“, – sakė jis.

Pasak G. Nausėdos, skubių sprendimų reikalauja sveikatos paslaugų prieinamumas.

„Absoliučiai nenormalu, kad metai iš metų turime situaciją, kai eilės pas vaikų raidos specialistus tenka laukti po keturis mėnesius, ne ką trumpiau – apsilankymo pas vaikų psichiatrus, kardiologus, kraujagyslių chirurgus“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Pernelyg daug mūsų žmonių, laiku negavę kokybiškos pagalbos, suserga ir miršta per anksti. Planuodami sveikatos reformą, toliau sukiojamės tikslų ir uždavinių verpete. Ką reikia padaryti, jau žinome. Didysis klausimas – kaip ir kada“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, dėl to Lietuvoje politikai turi pereiti „nuo deklaracijų prie konkrečių priemonių“, o reformos turi „atnešti labai aiškų kokybinį pokytį“.

„Kol kas nesulaukiame žingsnio pirmyn, įgyvendinant ankstesnės Vyriausybės pradėtą slaugos-globos sistemos reformą. O ji tiesiog būtina, siekiant sumažinti artimųjų naštą slaugant sunkiai sergančius ar negalią turinčius asmenis“, – metiniame pranešime kalbėjo prezidentas.

Ketvirtadienį G. Nausėda Seime skaitė savo trečiąjį metinį pranešimą.

Jis prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 metų liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.