„20-ąsias narystės NATO metines sutinkame sudėtingu metu. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą mums primena, kad taika Europoje nėra savaime suprantamas reiškinys. Kasdien matome, kaip sunku ginti laisvę ir žmogiškąjį orumą“, – vidurdienį S. Daukanto aikštėje Vilniuje pakėlus Lietuvos ir NATO vėliavas sakė valstybės vadovas.
„Šiandien neturėtume progos džiaugtis ir švęsti, jei ne įžvalgūs ir toliaregiški sprendimai, priimti nepriklausomybės laikotarpio pradžioje“, – teigė jis.
Anot G. Nausėdos, istorija Lietuvoje buvo ir tebėra lyg atvira, negyjanti žaizda.
„Štai kodėl, vos atkūrę nepriklausomą demokratinę valstybę, mes skubėjome užtikrinti jos saugumą. Jautėme, kad vakarykščių grėsmių šaltinis – rusiškasis imperializmas – niekur nedingo. Žinojome, kad vieną dieną jis gali prasiveržti su nauja jėga“, – sakė prezidentas.
Už paramą siekiant narystės NATO ir dabar užtikrinant šalies saugumą jis dėkojo JAV, kitoms Vakarų valstybėms.
„Šiandien Lietuva – atspari, stipri ir visuotinei gynybai besirengianti valstybė. Šiandien esame saugūs, kaip niekada“, – teigė G. Nausėda.
Anot jo, istorija iki šiol nuolat primena, kad Lietuva būti pasirengusi – privalo ir toliau nuosekliai didinti išlaidas gynybai, investuoti į savo saugumą, toliau remti Ukrainą.
Tuo metu penktadienį ryte išplatintame pranešime premjerė Ingrida Šimonytė narystę NATO vadino privilegija.
„20-metį skaičiuojanti Lietuvos narystė NATO yra milžiniškas mūsų valstybės pasiekimas ir privilegija kurti gerovę ant laisvės, taikos ir saugumo pamato. Tik po saugiu dangumi gali klestėti demokratija, bręsti ir gyvuoti pilietinė visuomenė, savo išskirtinumu skleistis ir su pasauliu dalintis tauta“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Ši privilegija, kurios, deja, neturi užpulta Ukraina, ginanti save, laisvąjį pasaulį ir jo vertybes, vis dėlto nepaverčia saugumo savaimine duotybe, leidžiančia pamiršti, kad už saugų rytojų esame atsakingi ir mes patys. Tai – kiekvieno iš mūsų kaip piliečio ir visų kartu kaip visuomenės atsakomybė“, – pridūrė ji.
G. Skaraitienės / BNS nuotr.
Vėliavų pakėlimo ceremoniją Vilniuje stebėjo keli šimtai žmonių, Vyriausybės, Seimo, kariuomenės atstovai.
32 statybos projektų vadovas Dainius Norkevičius BNS sakė, kad narystė NATO Lietuvai ne tik suteikia saugumą, bet ir pasitikėjimą savimi, laisvę pasireikšti tarptautinėje bendruomenėje.
„Jeigu nebūtume NATO, būtume Ukrainos vietoje“, – BNS sakė 50-metis ekonomistas Vygantas.
„Aš visada galvojau, kad reikia stoti į NATO ir ES. Būtinai. Ačiū Dievui, užteko valdžiai proto įstoti į šias organizacijas“, – teigė jis.
Jeigu nebūtume NATO, būtume Ukrainos vietoje.
Pasak 49 metų mokytojos Vitos, turėdama tokius neprognozuojamus kaimynus kaip Rusija ir Baltarusija, Lietuva niekada negali jaustis saugi.
Ji vylėsi, kad ištikus bėdai NATO gins savo teritoriją.
„Norėčiau tuo tikėti, ne veltui juk įstojome į NATO“, – teigė vilnietė.
Vėliavų pakėlimo ceremoniją ir NATO naikintuvų skrydį stebėjusi mokytoja Angelija Vekterienė tvirtino, kad narystė Aljanse Lietuvai padėjo išsaugoti paskelbtą nepriklausomybę.
G. Skaraitienės / BNS nuotr.
„Baisu pagalvoti, kas būtų, jei šiuo metu nepriklausytume Aljansui. Aišku, kad čia jau būtų rusų tankai. Baltarusija juk už sienos“, – sakė moteris.
Penktadienį Lietuva mini 20 metų, kai tapo visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos nare. Ta proga sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose vyksta įvairūs renginiai, didelė NATO vėliava bus iškelta Vilniaus televizijos bokšte.
Prašymą dėl stojimo į NATO Lietuva pateikė 1994 metų sausio 4 dieną, o 2004 metų kovo 29 dieną ji tapo visateise Aljanso nare.
Galingiausias pasaulyje gynybinis aljansas šiuo metu vienija 32 sąjungininkes.
Naujausi komentarai