Jis teigė penktadienį su Vokietijos kanclere telefonu aptaręs konkrečias jos pokalbių su A. Lukašenka detales.

„Aptarėme tuos du pokalbius, kurie įvyko su Aliaksandru Lukašenka, nes norėjau tikrai labai tiksliai žinoti, apie ką buvo kalbama, kas buvo įsipareigota arba atvirkščiai – kokių dalykų atžvilgiu nebuvo prisiimta jokių įsipareigojimų, kad paneigtumėme tuos mitus, kurie šiuo metu yra visaip plėtojami“, – žurnalistams pirmadienį teigė G. Nausėda, lankydamas pasienyje tarnaujančius karius. 

„Noriu pasakyti labai aiškiai: jokių pasiskirstymų – 5 tūkst. migrantų, 2 tūkst. migrantų – jokių susitarimų šiuo klausimu nebuvo. Vokietijos Kanclerės tikslas buvo spręsti humanitarinę krizę ir ją pirmiausia galima spręsti stabdant naujus skrydžius į Minską ir skatinant skrydžius būtent pasiimti migrantus į kilmės šalis arba tėvynę. Vyksta ir viena, ir kita, ir vyksta pakankamai sėkmingai“, – tvirtino prezidentas.

Noriu pasakyti labai aiškiai: jokių pasiskirstymų – 5 tūkst. migrantų, 2 tūkst. migrantų – jokių susitarimų šiuo klausimu nebuvo.

Vis dėlto G. Nausėda akcentavo, kad kalbantis su A. Lukašenka būtina pereiti prie „daugiašalių kontaktų“ Europos Sąjungos lygmeniu.

„Atėjo tas laikas, kai nuo dvišalių kontaktų reikia pereiti prie daugiašalių kontaktų, kad nebūtų kažkokių įtarimų, kad kažkas daroma kažkam už nugaros. Ir šitą uždavinį puikiausiai galėtų atlikti Europos Sąjungos institucijos ne politiniu, o techniniu lygiu“, – sakė G. Nausėda.

Anot jo, minimos „techninės derybos“ turėtų prasidėti jau netrukus, o Lietuva sieks aktyviai jose dalyvauti bei reikalaus, kad „būtumėme iš anksto informuojami, kad būtų labai aiškiai žinomos raudonosios linijos, apie kurias mes kalbame“.

„Ir kad nebūtų nė kalbos apie jokį Baltarusijos prezidento, save vadinančio prezidentu, pripažinimą. Šiandien tai yra žmogus, nelaimėjęs rinkimų, sufalsifikavęs rinkimus, ir šia prasme nieko naujo neįvyko, taigi, ir mūsų situacijos vertinimas nė kiek nepakito“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Klausiamas, kaip migrantų srautus galėtų pakeisti krintanti oro temperatūrai, jis pabrėžė, kad situacija iš esmės priklausys nuo Minsko pozicijų.

„Vieną galiu pasakyti, kad šito žmogaus, kuris visa tai organizuoja, elgesiui, jam įtakos temperatūra neturi“, – tikino G. Nausėda.

Vokietijos kanclerė praėjusią savaitę dukart bendravo su Baltarusijos autoritariniu prezidentu A. Lukašenka – tai buvo pirmieji kurio nors Vakarų lyderio pokalbiai su A. Lukašenka nuo pernai rugpjūtį įvykusių ir Vakarų nepripažįstamų prezidento rinkimų.

G. Nausėdai praėjusią savaitę BBC duotame interviu pareiškus, jog situacija gali būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą A. Lukašenką, į tai sureagavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, tvirtindami, kad tai gali suteikti A. Lukašenkai pagrindo imti laikyti save Vakarų pripažįstamu lyderiu.

Lietuva ir Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.