„Ne, nemanau, kad bando (valdantieji siūlymais gynybai „pakišti“ mokesčių reformą – ELTA). Kadangi kalbame apie pakankamai reikšmingas finansines lėšas, tikrai reikėjo ieškoti net kelių šaltinių tam, kad būtų suformuotas gynybos fondas toks, kokio mums reikia. Dėl to kai kam kilo abejonių, ar tai nėra mėginimas iš naujo svarstyti mokesčių reformą, bet nemanau, nes nekalbame apie daug reformos elementų, kurie buvo svarstomi anksčiau“, – ketvirtadienį Švenčionyse žurnalistams teigė G. Nausėda.

„Dabar kalbame apie kitus aspektus, kurie nebuvo anksčiau svarstomi, kaip draudimo įmoka. Man svarbu, kad našta pirmiausia būtų neužmetama visiems Lietuvos žmonėms (...). Verslo pajamų apmokestinimas yra pats geriausias būdas surinkti trūkstamas lėšas“, – pažymėjo jis.

G. Nausėda taip pat dar kartą akcentavo, kad neturi būti keliami vartojimo mokesčiai, tokie kaip pridėtinės vertės mokestis (PVM).

„Kol pelno mokestis realiai pradės teikti pajamas šiam tikslui, o tai atsitiks 2026 m., remiu idėją dėl bankų solidarumo mokesčio pratęsimą. O visi kiti, vartojimo mokesčiai, PVM, yra skaudi našta mūsų žmonėms, ypač turint omenyje, kad infliacija pastaruoju metu buvo didelė“, – sakė šalies vadovas.

ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.

Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.

Šis pasiūlymas leidžia gana sąžiningai naštą paskirstyti, bet jeigu pritrūks palaikymo vienam elementui, tai tada vietoje jo atsiras kiti.

Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.

Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.

I. Šimonytė: jeigu Seime nebus palaikymo kažkuriai gynybos finansavimo priemonei, galima svarstyti ir alternatyvas

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad jeigu Seime pritrūktų palaikymo kažkuriems iš Finansų ministerijos siūlomų gynybos finansavimo šaltinių, juos būtų galima pakeisti alternatyvomis.

„Manau, kad visos diskusijos yra galimos. Ir jeigu mes norime įgyvendinti tam tikrus sprendimus ir tam reikalingas tam tikro dydžio biudžetas. Tai žinoma, jeigu nebūtų palaikymo Seime kažkokiam elementui, tada galima svarstyti kitus“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė I. Šimonytė.

„Tų alternatyvų yra. Šis pasiūlymas leidžia gana sąžiningai naštą paskirstyti, bet jeigu pritrūks palaikymo vienam elementui, tai tada vietoje jo atsiras kiti. Ar jie atsiras iki rinkimų ar jau po, čia sunkiau pasakyti“, – pridūrė ji.

Taip pat premjerė paminėjo, kad jeigu kai kurios priemonės nesusilauks palaikymo, partijos galėtų atvirai pasakyti, kokie sprendimai joms priimtini.

„Matyt, kad kolegos, ypač opozicijoje turi savo skaičiavimų. Turbūt koalicijos nariai irgi turi. Kad kažkas atsiras tikrai neabejoju. Bet būtų sąžininga prieš mokesčių mokėtojus pasakyti atvirai, už kokius sprendimus partijos yra pasirengusios balsuoti“, – sakė ji.