„Taip, mes turime planą aplankyti Pietų Korėją ir įgyvendinti mūsų ankstesnį planą aukščiausio lygio vizitui Pietų Korėjoje“, – trečiadienį žurnalistams sakė prezidentas.
„Žinoma, dabartiniai įvykiai komplikuoja šį mūsų planą, tikiuosi, kad vienokį ar kitokį situacijos išrišimą mes turėsime“, – pridūrė jis.
G. Nausėdos teigimu, praėjusią savaitę šioje Azijos valstybėje lankėsi jo vyriausiasis patarėjas ir būsimas užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Mes čia šiek tiek juokaujame, kad ponas Kęstutis Budrys praėjusią savaitę lankėsi Seule su tam tikru pavedimu dėl dvišalių santykių su Pietų Korėja, tikrai tas pavedimas nebuvo sukelti vidaus krizę“, – kalbėjo prezidentas.
Anot jo, šis regionas Lietuvai yra svarbus, nes Korėjos pusiasalyje yra kita valstybė, kuri yra ne Vakarų, o Rusijos sąjungininkė – Šiaurės Korėja.
„Yra tame regione kita šalis, kuri kartu su Rusija, Iranu ir kitomis valstybėmis kursto geopolitinę įtampą. Tai, kas vyksta Pietų Korėjoje, negali palikti mus abejingais“, – sakė G. Nausėda.
Antradienį Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas) paskelbė karo padėtį. Tokiu ėjimu jis šokiravo visą pasaulį, tačiau įstatymų leidėjams nubalsavus prieš įvedimą, tą patį vakarą karo padėtis buvo atšaukta.
Yoon Suk-yeolo bandymas pirmą kartą per daugiau nei 40 metų įvesti karo padėtį sukėlė šalyje didžiausią politinį chaosą per visą jos modernios demokratijos istoriją.
G. Nausėda susitikime su Baltijos šalių kolegomis kels vizito į Sakartvelą klausimą
Lietuvos prezidentas G. Nausėda šią savaitę vyksiančiame susitikime su Baltijos šalių, Lenkijos kolegomis žada kelti vizito į Sakartvelą klausimą.
„Šį penktadienį Klaipėdoje susitinku su Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentais. Ketinu kelti šitą klausimą dėl to, kokią situaciją jie mato (...) ir, žinoma, kaip vieną iš galimų klausimų aš kelsiu apsilankymo Sakartvele klausimą“, – trečiadienį žurnalistams sakė šalies vadovas, pabrėždamas, jog tai neatima galimybės jam vienam vykti į šalį.
„Noriu padaryti gerai surengtą vizitą, kad jis duotų naudos, o nesukeltų dar daugiau problemų“, – pabrėžė jis.
Pasak prezidento, Pietų Kaukazo šalyje susidariusi situacija yra labai nevienareikšmė.
„Labai nuvilia tai, kad Sakartvelas juda priešinga kryptimi nuo tos, kurią anksčiau deklaravo ir kurią mes visapusiškai rėmėme“, – sakė G. Nausėda.
Po ginčijamų spalį vykusių rinkimų Sakartvele kilo politinė krizė, o pastarosiomis dienomis į gatves išėjo dešimtys tūkstančių proeuropietiškų protestuotojų, nusiteikusių prieš valdančiąją partiją „Sakartvelo svajonė“.
Antradienį šalyje šeštą dieną iš eilės vyko masiniai protestai. Jie kilo po to, kai praėjusią savaitę ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė paskelbė, kad vyriausybė atidės derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES) iki 2028 metų pabaigos.
Reaguodama į smurtą prieš protestuotojus Lietuva ir kitos Baltijos šalys uždraudė į šalį įvažiuoti valdantiesiems Sakartvelo politikams. Tarp dėl žmogaus teisių pažeidimų sankcionuotų politikų atsidūrė „Sakartvelo svajonės“ įkūrėjas Bidzina Ivanišvilis, vidaus reikalų ministras Vachtangas Gomelauris, vidaus reikalų viceministrai, specialiųjų pajėgų vadas Zviadas Charazišvilis bei jo pavaduotojai, Patrulinės policijos departamento direktorius ir Kriminalinės policijos vadas.
Sprendimą įšaldyti siekti tapti ES nare, kaip prieštaraujantį Konstitucijai ir vedantį šalį „į tarptautinę izoliaciją“, kritikavo ir daugiau nei 200 Sakartvelo diplomatų. Kai kurie Sakartvelo ambasadoriai, tarp jų ir šios šalies ambasadorė Lietuvoje, atsistatydino.
Šalies vadovas teigė trečiadienį susitikęs su ambasadore. Jis sakė, norėjęs išgirsti „ne formalų, o labai žmogišką įspūdį ir įvertinimą“.
Protestuotojai, daugiausia jaunimas, kaltina „Sakartvelo svajonę“ veikiant pagal Rusijos nurodymus ir baiminasi, kad šalis vėl atsidurs Rusijos įtakos sferoje.
Sakartvelo krizei plečiantis, premjeras atsisako nusileisti ir antradienį taip pat pagrasino nubausti politinius oponentus, apkaltindamas juos dėl smurto per masinius protestus. Šalies policija, trečiadienį surengusi reidą opozicinės partijos biure, sumušė ir sulaikė opozicijos lyderį.
Opozicija boikotuoja naująjį parlamentą, o provakarietiška prezidentė Salomė Zurabišvili per šalies Konstitucinį Teismą siekė panaikinti rinkimų rezultatus. Lapkričio pabaigoje ji pareiškė, kad nesitrauks iš posto, kol nebus surengti pakartotiniai parlamento rinkimai. Teismas galiausiai tokį prašymą atmetė.
Naujausi komentarai