Jis atmetė Rusijos grasinimus didinti savo karinį kontingentą Baltijos regione ir dislokuoti jame branduolinių ginklų, jei Suomija ir Švedija įstotų į Aljansą. Lietuvos prezidento teigimu, Maskva tokius ginklus Kaliningrado srityje laiko daug metų, o Suomija ir Švedija tik reaguoja į Rusijos agresiją.
„Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO pagerintų saugumo situaciją Baltijos regione. Galėsime geriau prižiūrėti ir kontroliuoti Baltijos regioną kariniu aspektu. Tačiau tai taip pat sustiprins NATO kaip organizaciją“, – „Financial Times“ sakė G. Nausėda.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas yra įspėjęs, kad į Baltijos regioną bus perkelta branduolinių ginklų, bet Lietuvos pareigūnai dar 2018 metais teigė, kad tokių ginklų jau yra Kaliningrado srityje.
„Ką tai reikštų mums visiems? Tikriausiai galėtų būti tam tikros agresyvios retorikos iš Rusijos, galbūt net sprendimų didinti karinį buvimą čia. Bet kuriuo atveju Kaliningrado sritis turbūt yra labiausiai militarizuotas regionas Europoje, ten jau yra taktinių branduolinių ginklų. Nemanau, kad turėtume reaguoti į šią retoriką“, – „Financial Times“ cituoja G. Nausėdą.
Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO pagerintų saugumo situaciją Baltijos regione. Galėsime geriau prižiūrėti ir kontroliuoti Baltijos regioną kariniu aspektu. Tačiau tai taip pat sustiprins NATO kaip organizaciją.
Pasak Lietuvos vadovo, Suomija ir Švedija „negali delsti, joms reikia kuo greičiau įgyvendinti sprendimus“. Suomija nori apsispręsti prieš NATO viršūnių susitikimą, birželio mėnesį įvyksiantį Madride, sako suomių pareigūnai.
G. Nausėda pritaria NATO siūlymui padidinti 1 tūkst. karių batalionus Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, ir paversti juos brigadomis, kurias paprastai sudaro nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. karių.
G. Nausėda taip pat pritarė Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas raginimui NATO pakeisti oro policijos misiją Baltijos šalyse į oro gynybos misiją, leidžiančią prireikus numušti priešo lėktuvus.
„Mums reikia karių regione. Priešakinės gynybos vietoje atgrasymo ar greito pastiprinimo. Patikimiausia atgrasymo priemonė yra praktinis užsienio karių dislokavimas čia, Baltijos šalyse ir Lenkijoje... Oro policija gal ir naudinga taikos metu, bet tai nėra tinkamas sprendimas turint omenyje tai, kas vyksta Ukrainoje“, – „Financial Times“ pridūrė G. Nausėda.
