Šiuo metu Lenkija gynybai skiria 4 proc., Lietuva – 3 proc. BVP. Vis tik Varšuva planuoja, kad išlaidos gynybai kitąmet pasieks 5 proc. BVP.

Taip šalies vadovas kalbėjo per bendrą spaudos konferenciją Varšuvoje su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda). Kaimyninę šalį dvišaliu vizitu G. Nausėda lanko pirmą kartą po inauguracijos.

„Džiaugiuosi, kad Lenkija turi labai panašų požiūrį į mūsų atsakomybę dėl gynybos išlaidų finansavimo. (...) Atidžiai sekiau jūsų iniciatyvas, prezidente, kad NATO valstybės turėtų skirti ne 2, o bent 3 proc. savo BVP gynybos išlaidoms finansuoti“, – sakė G. Nausėda.

„Mums tai yra ne tik priimtina, mes sveikiname tokią iniciatyvą. Lietuva savo ruožtu jau yra pasiekusi 3 proc. gynybos finansavimo ribą ir manau, kad ties tuo mes nesustosime, nes mus įkvepia Lenkijos pavyzdys“, – pridūrė šalies vadovas.

Jis pažymėjo, kad Lenkija taip pat turi daug kitų sričių, kurias reikia finansuoti, bet „puikiai supranta, kur yra prioritetas“.

„Šiandien prioritetas yra saugumas. Nesant saugumo, neužtikrinant mūsų išorinių sienų saugumo, labai sunku rūpintis ekonominiais, socialiniais klausimais, ir siekti ekonominės pažangos“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis taip pat pažymėjo, kad šalys yra pasirengusios apmokyti Ukrainos karius Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos brigados bazėje, kurią drauge su A. Duda planuoja aplankyti vėliau ketvirtadienį.

„Ukrainos pergalė yra geriausias taikos ir stabilumo Europoje garantas, todėl turime padaryti viską, kad Ukraina pasiektų tą pergalę ir kad mes suteiktume būtiną paramą, kurią privalome suteikti kenčiančiai giminingai valstybei“, – teigė Lietuvos prezidentas.

G. Nausėda sakė besitikintis, kad kitais metais Lenkijai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES), Ukrainos integracijos klausimus bus galima pakelti į dar aukštesnį lygį ir „priartinti Ukrainą prie tos Europos, kurios jie yra verti“.

„Lietuva perima ES pirmininkavimą 2027 metais ir manau, kad daug klausimų bus taip pat labai svarbūs tiek su Ukrainos naryste, tiek su būsima finansine perspektyva 2028-2034 metų. Tikiuosi bendramintės Lenkijos paramos įgyvendinant mums prezidentavimo laikotarpiu keliamus tikslus“, – sakė G. Nausėda.

Su Lenkijos vadovu Lietuvos prezidentas taip pat aptarė strateginės infrastruktūros tobulinimą, energetinį saugumą, karinį mobilumą.

Ketvirtadienį G. Nausėda su A. Duda lankysis Lietuvos ir Lenkijos gynybos pramonės forume. Kaip anksčiau skelbė Prezidentūra, planuojama, kad forume Varšuvoje dalyvaus daugiau kaip 70 gynybos pramonės įmonių iš abiejų valstybių.

Šiemet minima Liublino unijos 455-oji sukaktis, taip pat sukanka 510 metų Oršos mūšiui, kuriame jungtinė LDK ir Lenkijos kariuomenė sutriuškino Maskvos pajėgas.

Prezidentūra anksčiau nurodė, kad ta proga prezidentas Liubline aplankys pilį, kur su A. Duda pasirašys deklaraciją dėl tolesnio valstybių bendradarbiavimo, Lietuvos aikštę, Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos brigados štabą.

Liublino unija sudaryta 1569 metų liepos 1-ąją, ja Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė sujungtos į Abiejų Tautų Respubliką.

Dėl raketų numušimo virš Ukrainos ragina priimti bendrą NATO sprendimą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad NATO vyksta diskusijos dėl grėsmę galinčių kelti raketų, skrendančių virš trečiųjų valstybių, numušimo, tačiau šie pokalbiai kol kas nerezultatyvūs.

„NATO valstybėse tokia diskusija prasidėjo. Šiandien negalima pasakyti, kad šita diskusija yra pasibaigusi ir davusi konkretų rezultatą“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Varšuvoje žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Mano valstybė kartu su kitomis kai kuriomis valstybėmis inicijuoja, kad tokios diskusijos vyktų ir apsispręstume pirmiausia NATO mastu, nes tai labai rimtas klausimas, kuris taip pat gali kelti grėsmę mūsų žmonių saugumui“, – pažymėjo Lietuvos vadovas.

Pasak jo, šis klausimas ypač aktualus pastaruoju metu padažnėjus Rusijos atakoms Vakarų Ukrainoje.

G. Nausėdos teigimu, svarbu atskirti, ar raketa arba dronas skrenda trečiosios valstybės, pavyzdžiui, Ukrainos teritorijoje, ir jos trajektorija nukreipta į Lenkiją arba kitą NATO valstybę, ar objektas skrenda virš Lenkijos oro erdvės.

„Man atrodo, klausimas pastaruoju atveju (…) yra išimtinai Lenkijos saugumo klausimas. Ir be jokios abejonės, esant reikalui tokie objektai gali būti numušami“, – kalbėjo prezidentas.

„Kiek sudėtingesnis klausimas apie numušimą skraidančių objektų, kurie galimai sukelia riziką mūsų valstybių saugumui ir kurie skrenda virš kitos valstybės teritorijos“, – pridūrė jis.

Rugpjūčio pabaigoje Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė pranešė, kad per masinę Rusijos oro ataką prieš Ukrainą į Lenkijos oro erdvę įskrido neatpažintas objektas, tikriausiai dronas. Nuskridęs maždaug 25 km virš Lenkijos, jis dingo iš radarų.

Po šio incidento Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) pareiškė, kad Lenkija privalo užtikrinti savo piliečių saugumą, todėl turi pareigą numušti raketas virš Ukrainos, skrendančias Lenkijos link.

R. Sikorskis taip kalbėjo nepaisant nuogąstavimų, kad tokie veiksmai gali tiesiogiai įtraukti NATO į Rusijos karą Ukrainoje.

Apie Rusijos sparnuotosios raketos pažeistą oro erdvę Lenkija taip pat pranešė kovą, tuomet pareikalavusi Maskvos pasiaiškinimo. Panašus incidentas įvyko 2023 metų gruodį, kai Rusijos raketa kelias minutes prabuvo Lenkijos oro erdvėje ir grįžo į Ukrainą.

2022-ųjų lapkritį du žmonės Lenkijoje žuvo, kai ukrainiečių oro gynybos raketa nukrito į netoli sienos su Ukraina esantį Pševoduvo kaimą.