„Esama padėtis prie rytinės Ukrainos sienos kelia nerimą ne tik Baltijos šalims. Vakarykštis JAV Prezidento Joe Bideno skambutis Rusijai labai svarbus siekiant deeskaluoti situaciją. Lietuva palaiko šią poziciją ir ieško priemonių, kaip padėti Ukrainai, taip pat užtikrinti saugumą regione“, – Prezidentūros pranešime teigė šalies vadovas.

Jis trečiadienį situaciją Ukrainos-Rusijos pasienyje aptarė su nacionalinio saugumo ir užsienio politikos srityse veikiančių institucijų bei žvalgybos tarnybų vadovais.

G. Nausėdos teigimu, Lietuva pasisako už sprendimą aiškiai ir vienareikšmiškai komunikuoti Rusijai, kad bauginimo karine galia politika yra nepriimtina ir nebus toleruojama.

Prezidentas su nacionalinio saugumo ir užsienio politiką vykdančių institucijų vadovais sutarė, kad Lietuva turi veikti koordinuotai nacionaliniu, regioniniu, NATO ir ES lygiais.

Susitikime dalyvavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovas Elegijus Paulavičius.

Esama padėtis prie rytinės Ukrainos sienos kelia nerimą ne tik Baltijos šalims.

Siekdamas išreikšti paramą Ukrainai, ketvirtadienį į ją vizito vyks ministras G. Landsbergis.

Kijevas ir jo sąjungininkės Vakaruose kaltina Rusiją pastarosiomis savaitėmis telkiant dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos, o NATO paragino Rusiją sustabdyti šį „nepateisinamą“ pajėgų telkimą.

Savo ruožtu Maskva sako dislokavusi karių palei savo vakarinę sieną „pratyboms“, reaguodama į „grėsmę keliančius“ NATO veiksmus.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukrainos rytiniame pasienyje yra 41 tūkst. Rusijos karių ir dar 42 tūkst. – Krymo pusiasalyje.

Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.

Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.

Ilgai rusenantis konfliktas Ukrainoje jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Pastaruoju metu atsinaujinę reguliariai vykstantys susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susirėmimui.