Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas Berlyną vertina kaip svarbų partnerį, ypač saugumo ir gynybos srityse.

„Vertiname Vokietijos lyderystę ir prisiimtą įsipareigojimą vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje. Sveikiname sprendimą padidinti Vokietijos karių skaičių mūsų šalyje. Stipri partnerystė su Vokietija gynybos srityje yra neatsiejama Lietuvos saugumo dalis“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Prezidentas akcentavo, kad sąjungininkių karinis buvimas regione yra „ir mūsų saugumo garantija, ir solidarus įsipareigojimas kolektyvinei gynybai“.

Su Vokietijos kariuomenės vadu G. Nausėda susitiko tarptautinio NATO bataliono dislokavimo penkmečio išvakarėse – trečiadienį Rukloje vyks iškilminga ceremonija.

Rotuojamoje kovinėje grupėje šiuo metu tarnauja apie 1,2 tūkst. karių. Šis vienetas Lietuvoje dislokuotas 2017 metų pradžioje, panašūs, tik kitų valstybių vadovaujami vienetai įsteigti Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Tarptautiniam NATO batalionui vadovauja Vokietija, čia dislokavusi maždaug 500 karių, dar kelis šimtus karių Berlynas nusprendė atsiųsti regione tvyrant įtampai dėl saugumo.

Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių, bet neigia ketinanti įsiveržti į kaimyninę šalį. Dalis šių pajėgų dislokuota Baltarusijoje, kur šią savaitę prasidės bendri kariniai mokymai.

Rusija reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti Aljanso narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.

Aljansas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo pagrindinių principų, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir atvirų durų politika.