„Vienašališki Vengrijos sprendimai, įskaitant ir šį, dėl vizų išdavimo palengvinimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, prieštarauja ES vertybėms, solidarumo principams bei susitarimams“, – BNS trečiadienį perduotame komentare teigė valstybės vadovas.

„Vengrijos leidimas šalies agresorės Rusijos ir dalyvaujančios šalies Baltarusijos piliečiams laisvai keliauti po Europą didina saugumo rizikas Europoje“, – pridūrė jis.

G. Nausėda abejotinos prasmės projektu vadina ir Pakš atominės elektrinės statybą, kurią vykdys „Rosatom“ bei Baltarusijos atstovai, „nesuvaldę saugumo ir statybos problemų Astravo AE ir okupavę Ukrainos Zaporižės AE“.

Šį mėnesį Vengrija paskelbė apie naują palengvintą vizų sistemą, pagal kurią aštuonių šalių, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją, piliečiai gali atvykti į Vengriją be saugumo patikrinimų ar kitų apribojimų.

Budapeštas tvirtina, kad daugelis atvykstančiųjų pagal šią schemą statys atominę elektrinę.

Vėliau trečiadienį žurnalistams G. Nausėda teigė, jog Budapešto sprendimus „sunku suprasti“.

„Man vis labiau peršasi klausimas, o ko siekia pati Vengrija? Ar ji iš tikrųjų dar laiko save ES šalimi? Nes tai, kas vyksta pastaruoju metu, panašu į tai, kad Vengrija galbūt siekia tapti kito aljanso dalimi“, – kalbėjo prezidentas.

„Nes de facto, realiai, pagal turinį Vengrija daro viską, kas yra naudinga Rusijai, siekiant destabilizuoti situaciją ES. Šitas sienų atvėrimas kertasi absoliučiai, kardinaliai su tuo, ką mes darome, siekdami padidinti savo saugumą, atsparumą“, – pridūrė jis.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija antradienį BNS informavo, kad Lietuva šį Vengrijos sprendimą skųs Europos Komisijai.

Pagal ES taisykles šalių narių vyriausybės turi teisę pačios spręsti dėl teisėtos migracijos ir darbo leidimų. ES vizas turintys ne Bendrijos šalių piliečiai paprastai gali laisvai judėti Šengeno erdvėje, kuri apima 29 šalis, įskaitant Norvegiją ir Šveicariją.

2022 metais Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, ES paskelbė sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Nors pagal jas rusams nedraudžiama keliauti į ES, Rusijoje įsikūrusioms oro linijų bendrovėms nebeleidžiama skraidyti į bloką, o šimtai su Kremliumi susijusių asmenų įtraukti į juoduosius sąrašus.

G. Landsbergis perspėja Vengriją, kad ES narės turi būdų stabdyti rusų atvykimą

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį perspėjo Vengriją, kad ES narės turi iki šiol nenaudotų būdų stabdyti Rusijos piliečių atvykimą į Šengeno erdvę, net jeigu Budapeštas iš tikrųjų liberalizuos galimybę jiems gauti vizas.

Pasak jo, Lietuva jau kreipėsi į Europos Komisiją, kad ši įvertintų Vengrijos sprendimą liberalizuoti Šengeno vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kol kas atmeta vienašališko veikimo galimybę, tačiau perspėja apie galimą regioninį spaudimą.

„Kitas žingsnis galėtų būti regioninio sprendimo paieškos, ką esame darę ir anksčiau“, – žurnalistams Vilniuje sakė G. Landsbergis.

„Yra galimybės. Pavyzdžiui, kol kas kalbu visiškai teoriškai, dėl atvykstančių žmonių (bet kuri – BNS) valstybė narė turi teisę prašyti konsultacijos. Ta prasme, kad nebūtų automatiškai suteikiamas leidimas įvažiuoti į Šengeno erdvę, bet dėl kiekvieno iš jų (...) būtų konsultuojamasi su kitomis valstybėmis narėmis“, – pridūrė jis.

„Tas, aišku, labai stipriai sustabdo (atvykimą – BNS), apriboja kitą pusę ir apkrauna ją biurokratine našta, bet tiesiog noriu pasakyti, kad tam tikrų sprendimų variantų yra. Iki šiol jie nenaudoti, nes nė viena valstybė iki šiol taip nesielgė“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos parlamento vadovė: Vengrijos veiksmai skaldo ES vienybę

Vengrijos sprendimas palengvinti atvykimo į šalį tvarką Rusijos ir Baltarusijos piliečiams skaldo ES vienybę, teigia Lietuvos Seimo pirmininkė.

„Vengrijos veiksmai tikrai pastaruoju metu kelia didelį susirūpinimą kitoms Europos Sąjungos šalims ir skaldo vienybę, o vienybė ES yra labai svarbi, ypač dabartiniu laikotarpiu, vykstant Rusijos brutaliam karui prieš Ukrainą“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Tikrai didelį nerimą kelia tai, jog, atrodo, vykdoma tokia atskira politika, ypač turint galvoje, kad šiuo metu ir pirmininkavimas yra Vengrijos rankose“, – pridūrė ji.

Pasak Seimo pirmininkės, ES valstybės vieningai turėtų reaguoti į Budapešto elgesį.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija antradienį BNS informavo, kad Lietuva šį Vengrijos sprendimą skųs Europos Komisijai.