G. Nausėdos atstovas: iš G. Landsbergio prezidentas tikėtųsi užsienio politikos tąsos

„Ministerijai vadovauti paskirto ministro lauktų tikrai nemažai iššūkių. Visų pirma, regioninė lyderystė, kuriant saugią kaimynystę, saugumo užtikrinimas, veikiant NATO ribose, taip pat efektyvus veikimas Europos Sąjungoje, ekonominė diplomatija, klausimai, susiję su Astravo atomine elektrine, diplomatinės tarnybos klausimai“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė prezidento atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis.

„Prezidentas tikisi, kad paskirtas ministras tęs plataus sutarimo pagrindu suformuotą ligšiolinę užsienio politiką“, – pridūrė jis.

Taip šalies vadovo atstovas kalbėjo po G. Nausėdos ir kandidato į užsienio reikalų ministrus, konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio susitikimo.

„Pokalbis buvo netrumpas ir itin išsamus“, – komentavo A. Bubnelis.

Savo ruožtu G. Landsbergis teigė, kad su prezidentu aptarė „prioritetus, bendradarbiavimą ir bendrą matymą“.

„Aš pokalbį vertinu kaip labai gerą. (...) Nepastebėjau jokio išsiskyrimo nuomonių. Kitaip tariant, aš pristačiau tam tikrą struktūrą, kuria remdamasis rengiau užsienio politikos Vyriausybės programoje dalį. Kokius prioritetus išskyriau, neišgirdau iš prezidento prieštaravimų, kad tai būtų ne tie prioritetai“, – sakė konservatorių lyderis.

Jo teigimu, Lietuvos užsienio politika 30 metų buvo grindžiama konsensusu – ne tik partiniu, bet ir tarpinstituciniu.

„Tai reiškia, kad užsienio reikalų ministras, prezidentas ar net Seimo dauguma neturėdavo atskiros užsienio politikos, ji būdavo derinama. Tai, kokį dabar turime užsienio politikos rezultatą, yra to derinimo pasekmė. Mano giliu įsitikinimu, tai privalo būti tęsiama“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Kandidatas į užsienio reikalų ministrus akcentavo, kad didžiąją dalį Lietuvos politikos apibrėžia geopolitinė realybė – kaimynystėje esančios šalys.

Konservatorių lyderis teigė, kad šalies vadovui pristatė ir dalį savo planuojamos komandos.

„Deja, šiandien dar negalėjau pristatyti visos komandos. Dėl to, kad tai yra tik preliminarūs pasikalbėjimai su žmonėmis“, – teigė G. Landsbergis.

Jis taip pat teigė, kad su prezidentu kitų kandidatų atrankos proceso neaptarinėjo.

„Ne, mes neaptarėme ministrų atrankos proceso, neabejoju, kad tą geriausiai padarys Ingrida Šimonytė su prezidentu“, – sakė politikas.

Paklaustas, ar nemano, jog atrankos procesas užtruko, G. Landsbergis teigė, kad „gal ir buvo galima sutaupyti vieną, kitą dieną to proceso“.

„Tai, ką matome, dar yra tik dalis etapo. Kitaip tariant, kad neužtruktų ilgiau. Jei pavyktų rasti greitus sutarimus, būtų galima Seime imtis tolimesnių veiksmų. Nepaisant to, kad gal ir buvo galima kažką padaryti greičiau, svarbiausia dabar, kad mes neužtruktume ateityje“, – komentavo parlamentaras.

Be kita ko, jis teigė turintis pasvarstymų, kas vietoje jo galėtų eiti frakcijos Seime seniūno pareigas, tačiau konkretaus asmens neįvardijo.

„Turiu pasvarstymų apie tai, kas galėtų būti teikiamas į frakcijos seniūnus, šiandien dar nesu pasirengęs pristatyti to žmogaus. Pirmiausia jis bus pristatytas frakcijai. (...) Tai tikrai nėra pamiršta“, – sakė G. Landsbergis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas G. Landsbergis Vilniaus universitete baigė šiuolaikinės istorijos bakalaurą bei tarptautinių santykių ir diplomatijos magistrą.

Konservatorių lyderis į Seimą renkamas nuo praėjusios kadencijos, prieš tai G. Landsbergis dirbo Europos Parlamente, Vyriausybės kanceliarijoje, Užsienio reikalų ministerijoje.

TS-LKD partijos pirmininko pareigas G. Landsbergis eina nuo 2015-ųjų balandžio.