„Aš matau vieną labai įdomią Šimonytės arba pačios valdančiosios koalicijos tendenciją... Į kertines sunkiausias pozicijas ministerijose yra statomi nepartiniai žmonės, kurių, jeigu ką, bus galima be didelių politinių aukų atsisakyti“, – „Žinių radijui“ sakė socialdemokratas.

Anot jo, būtent Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamose srityse artimiausiu metu laukia kone didžiausi iššūkiai politikams.

Į kertines sunkiausias pozicijas ministerijose yra statomi nepartiniai žmonės, kurių, jeigu ką, bus galima be didelių politinių aukų atsisakyti.

„Žemės ūkio ministerija tikrai bus minų laukas dėl žaliojo kurso ir ekonomikos transformacijos, kurios gairės ir mados ateina iš ES. Ten daug sprendimų, kuriuos reikės padaryti ir ne visi jie bus populiarūs. Lygiai taip pat Sveikatos apsaugos ministerija. Čia atviru laužu ir atvira ugnimi liepsnoja tiek pandemijos situacija, tiek sisteminiai iššūkiai. Todėl tiek ponas Dulkys, tiek ponia Miniataitė yra saugūs (politiniai – ELTA) pasirinkimai: jeigu nepasiteisina technokratas, be didelės kančios jo yra atsisakoma ir imami kiti“, – samprotavo politikas, akcentuodamas, kad analogiškos praktikos buvo realizuotos Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje.

„Taip buvo Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje, pirmiausiai krito tie, kurie buvo ne politikai, o technokratai“, – apibendrino G. Paluckas.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienio rytą susitiks su paskirtąja premjere Ingrida Šimonyte. Kaip yra informavusi Prezidentūra, susitikimo metu turėtų būti aptartas Vyriausybės formavimas. Šalies vadovas taip pat turėtų pranešti, kurie I. Šimonytės pasiūlyti kandidatai į ministrus Prezidentūros filtrų nepraėjo. 

Viešojoje erdvėje kalbama, kad šalies vadovui netiko į sveikatos apsaugos ministrus siūloma Arūno Dulkio ir į susisiekimo ministrus teikiamo Kasparo Adomaičio kandidatūros.

Dėl opozicijos lyderio sprendimai galėtų būti priimti kitąmet 

Seimo opozicijos lyderis galėtų būti išrinktas kitų metų pradžioje, sako Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis G. Paluckas.

„Kalbant apie opozicijos lyderį, jis gali atsirasti tik tuomet, kai viskas nusistovės. Kai opozicija bus opozicija, pozicija bus pozicija, bus Vyriausybės programa patvirtinta, matysime, kas ką daro. Tada opozicija galės suformuoti savo alternatyvią darbotvarkę“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras.

„Kol kas tai yra sumaištis, postų dalybos. Tik po Naujųjų metų, pavasario sesijoje, galėsim spręst klausimą iš esmės dėl opozicijos lyderio“, – pridūrė jis.

Šiaip turėti opozicijos lyderį, kuris tiesiog šūkautų per mikrofonus ilgesnį laiką nei paprastas Seimo narys pagal statutą, nėra jokios prasmės.

Anot politiko, šiuo metu parlamente yra paradoksali situacija, kai dabartinė opozicija negali kritikuoti Vyriausybės siūlymų, nes juos rengė dalies dabartinės opozicijos atstovai.

„Šiandien turim keistą situaciją, kai laikinoji Vyriausybė, bebaigianti savo pareigas, jos frakcija yra opozicijoje. Taip gaunasi, kad daugelis sprendimų, kurie ateina į Seimą vis dar iš inercijos, lyg ir turėtų būti kritikuojami iš opozicijos, bet jie negali būti kritikuojami, nes dalis opozicijos juos rengė. Tuo tarpu kritikuoja naujieji valdantieji, kurie turi išeiti iš opozicinės kritikos režimo ir pradėti teikti siūlymus“, – komentavo G. Paluckas.

Jis pridūrė, kad renkant opozicijos lyderį „turi būti aplinkybės, turi būti bendra opozicijos programa, siekis“.

„Šiaip turėti opozicijos lyderį, kuris tiesiog šūkautų per mikrofonus ilgesnį laiką nei paprastas Seimo narys pagal statutą, nėra jokios prasmės“, – kalbėjo G. Paluckas.

Jis taip pat teigė, kad šešėlinė Vyriausybė galėtų būti suformuota per artimiausius metus, tačiau pirmiausia reikalinga tam tikra veikimo programa.

Seimo opozicijai šiuo metu priklauso socialdemokratai, Darbo partija bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Parlamento valdančiąją daugumą sudaro rinkimus laimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.