Pats atliko apklausą

Ne tik vaistų, bet ir maisto papildų reklamą uždrausti pasiūlęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis įsitikinęs, kad neracionalus šių preparatų vartojimas kenksmingas žmonių sveikatai.

„Pats esu atlikęs apklausą, kaip žmonės reaguoja į reklamą, kodėl renkasi vieną ar kitą papildą. Ir dauguma pažįstamų, artimųjų pripažino, kad informaciją apie produktą gavo perskaitę laikraštį arba išgirdę reklamą per televiziją, – kalbėjo politikas. – Nors maisto papildai nėra vaistai ir tyrimais įrodyta, kad jokio teigiamo poveikio jie neturi, reklamoje dažnai tikinama, kad preparatas padės nuo vienų ar kitų sveikatos sutrikimų.“

Ypač kurioziška, kai pagyvenę žmonės patiki tuo, kad papildai padės sustabdyti natūralų plaukų žilimą.

Pasak R. Žemaitaičio, ypač kurioziška, kai pagyvenę žmonės patiki tuo, kad papildai padės sustabdyti natūralų plaukų žilimą. „Maisto papildų reklama 60–70 proc. neigiamai veikia žmogaus pasąmonę, užtat vaistinė užsitikrina pastovų klientą“, – savo supratimą dėstė Seimo narys.

Siekiant uždrausti maisto papildų reklamą kartu su Reklamos įstatymo pataisomis R. Žemaitaitis pateikė ir panašias Maisto bei Farmacijos įstatymų pataisas.

Populiarumas nemažėja

Nepaisant prieš porą metų sugriežtintos maisto papildų įvežimo ir platinimo tvarkos bei pernai pasikeitusių papildų reklamos reikalavimų, jų populiarumas tikrai nemažėja. Tuo patikino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistės-valstybinė maisto produktų inspektorė Renata Steponavičiūtė.

„Maisto papildai priskiriami maisto produktams ir jais prekiauti gali ne tik vaistinės, bet, gavus VMVT leidimą, ir maisto produktų parduotuvės. Pastebime, kad norinčiųjų tą daryti daugėja, nuolat atsiranda vis naujų pavadinimų – šiuo metu maisto papildų sąraše jų yra net per vienuolika tūkstančių“, – sakė specialistė.

Jos teigimu, ženklinimo pažeidimai, kai maisto papildus bandoma išskirti kaip turinčius tam tikrų, kartais – ir gydomųjų bei profilaktinių savybių, yra vieni dažniausių. „Tokia maisto papildų reklama yra draudžiama. Kilus įtarimams dėl konkretaus papildo saugumo, į tai visada greitai reaguojama – ištiriama ir uždraudžiama tiekti į rinką“, – aiškino R. Steponavičiūtė.

Kitur nežino tokio draudimo

R. Žemaitaičio teigimu, jo iniciatyva jau sulaukė dalies kolegų palaikymo. Bet kai kas vis dėlto lazdos siūlo neperlenkti. „Viską taip iš eilės uždraudę tik dar vieną žmonių grupę pastūmėsime emigruoti. Žmogus pats turėtų pasigilinti ir prisiimti atsakomybę už tai, ką perka ir vartoja“, – nelinkęs visiškam maisto papildų reklamos draudimui pritarti SRK narys Antanas Matulas.

Jo manymu, įstatymą pakoreguoti naudinga būtų nebent patikslinant tai, kad maisto papildas nėra vaistas. „Šiaip, kiek žinau, panašaus draudimo nėra jokioje kitoje Europos Sąjungos šalyje“, – pastebėjo politikas.

Priminė šešėlinę prekybą

Toks R. Žemaitaičio planas gūžčioti pečiais privertė ir Maisto papildų ir specialios paskirties maisto produktų įvežėjų ir platintojų asociacijos prezidentą Karolį Žilinską.

„Šitokie siūlymai yra visiškai neapgalvoti. Užuot stengęsi naujais įstatymais apsunkinti originaliais maisto papildais oficialiai prekiaujančių įmonių veiklą, valdininkai geriau užsiimtų nelegalios prekybos bagažinėse kontrole. Apie tai seniai kalbama. Visi žino, bet nieko nedaroma“, – sakė pašnekovas.

Nuostabos ir pasipiktinimo neslėpė ir Maisto papildų gamintojų asociacijos direktorė Neringa Bulakienė: „Nesuprantu, kuo remiantis teikiamos tokios iniciatyvos. Viena aišku, beveik kiekvienas nepamatuotas ribojimas didina šešėlinės veiklos perspektyvas, drąsina nesąžiningos konkurencijos atstovus, suteikdamas pranašumą prieš skaidrią veiklą vykdančius mokesčių mokėtojus.“

Tai, kad statistinio lietuvio mityba turėtų būti koreguojama, akcentuojama dar praėjusių metų gyventojų mitybos įpročių tyrimo išvadoje.

Siūlo šviesti vartotojus

Pašnekovė pabrėžė, maisto papildai – tai vitaminai, mineralai bei kitos medžiagos, turinčios mitybinį arba fiziologinį poveikį. Jų paskirtis – įprastam racionui ir nevisavertei mitybai papildyti. Be to, maisto papildų sudėtinėms dalims, kaip ir maistui, yra atliekami moksliniai tyrimai.

„Tai, kad statistinio lietuvio mityba turėtų būti koreguojama, akcentuojama dar praėjusių metų gyventojų mitybos įpročių tyrimo išvadoje. Kitose Europos šalyse maisto papildų vartojimo skaičiai didesni dešimtimis kartų“, – aiškino N. Bulakienė.

Pasak jos, stipriosios pasaulio ekonomikos pasiskaičiuoja ir įvertina maisto papildų indėlį gyventojų sveikatai. „Neseniai JAV mokslininkai paskelbė, kad tinkamas maisto papildų vartojimas, stiprinant širdies, akių ir kaulų veiklą, iki 2020-ųjų metų medicininei priežiūrai skiriamų lėšų dalį galėtų sumažinti penkiasdešimt milijardų JAV dolerių“, – tikino asociacijos atstovė.

N. Bulakienės manymu, skatinant racionalų papildų vartojimą daugiau dėmesio, energijos bei finansų reikėtų skirti švietimui, kokius maisto papildus ir kaip juos vartoti, o ne juos riboti.

Komentaras

Gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė:

– Nėra viskas vien balta ir juoda – maisto papildų yra įvairiausių, jų grupės skirtingos, todėl ir apibendrintai apie juos kalbėti neišeitų. Bet kuriuo atveju maisto papildų veiksmingumo įrodymui klinikiniai tyrimai nėra reikalingi. Šie preparatai turi būti vartojami esant būtinybei, tai pirmiausia turėtų įvertinti šeimos gydytojas ar kitas specialistas. Jei kalbame apie, pavyzdžiui, vandenyje tirpius vitaminus, juos geriant kažkokios ypatingos žalos organizmui negali būti padaryta.

Pastebėjus konkretaus papildo kenksmingumą, jo sudėtis yra nuodugniai tiriama ir jis iš rinkos yra pašalinamas. Jei vartojant preparatą nėra patenkinami tik prieš tai sužadinti žmogaus lūkesčiai, jam yra padaroma tik emocinė žala.

Nemanau, kad informacijos apie papildus apribojimas būtų teisingas kelias. Vartotojai bet kuriuo atveju turi teisę ją gauti. Kitas dalykas, kokiu būdu informacija juos pasieks. Tačiau etiška reklama savo vietą tikrai turėtų rasti žmonių gyvenime.