Nutarimo projektą parengusi kultūros ministerija pabrėžė, kad minimos įstatymo projekto nuostatos gali būti nenaudingos muziejams, pavyzdžiui, Grūto parkui.

„Tai įgyvendinant gali būti ribojamos atskirų objektų savininkų nuosavybės teisės (pvz., Grūto parkas), kompensavimas už kurias įstatyme nėra aptartas“, – pabrėžia ministerija.

Vyriausybė pateikė pastabų ir dėl to, jog dalis įstatymo nuostatų yra „deklaratyvaus pobūdžio, neįtvirtina aiškaus įgyvendinimo mechanizmo“, taip pat nenustato aiškių kriterijų, kaip viešojo naudojimo objektai būtų priskiriami draudžiamiesiems objektams, kas ir kaip atlygintų už nuosavybės teisių suvaržymą. Pabrėžiama, kad dalis siūlom apibrėžti klausimų jau yra išspręsti administracinių nusižengimų kodekse, kituose teisės aktuose.

„Priėmus tokį įstatymo projektą, būtų sudėtinga jį įgyvendinti praktikoje“, – nurodo Vyriausybės pozicijos rengėjai.

Kon­ser­va­to­riai Aud­ro­nius Ažu­ba­lis ir Lau­ry­nas Kas­čiū­nas pernai gruodį registravo Draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymą.

A. Ažubalis Vyriausybės posėdyje pabrėžė, kad Lietuvoje yra 62 „komunistinės praeities ideologiniai objektai“, tačiau nėra įstatymų, draudžiančių juos ir toliau eksponuoti.

„Nekalbu apie kapus, kapai yra šventa, juos saugo Ženevos konvencija. Kalbame apie paminklus ir tokius objektus, kurie skirti tarybinei armijai išvaduotojai, kariui išvaduotojui – tiems, kurie teigia priešingą istorinį naratyvą, nei mes žinome, suprantame ir vertiname“, – sakė jis.

Anot jo, šiuo metu tokių objektų šalinimo klausimai palikti savivaldybių nuožiūrai, tačiau daugelis jų nenugriauna.

„Vienoje kelio pusėje stovi paminklas partizanams, kitoje – tiems, kurie su jais nelabai gražiai elgėsi. Mūsų siūlymas yra ne tai, kad paimti ir kirviu pradėti viską griauti, premjere, o įpareigoti KPD kartu su Genocido centru sudaryti sąrašą neskubant, išnagrinėti su specialistais, ir pateikti Vyriausybei“, – pridūrė konservatorius.

Pagal projektą, įstatymas būtų taikomas viešojo naudojimo objektams, erdvėms, renginiams ir įvykiams ir aprėptų pastatus, paminklus, memorialines lentas, gatves, aikštes, skverus, taip pat vardines premijas, konkursus ir panašiai.

Viešųjų objektų, propaguojančių komunizmą, sąrašą sudarytų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, o tvirtintų Vyriausybė.