„Parama pati įvairiausia – ir karinė, ir nekarinė. (...) Bet kad parama bus suteikta, faktas“, – žurnalistams po susitikimo sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Jis su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais Arčiu Pabriku bei Kalle Laanetu (Kalė Lanetu) aptarė regiono saugumo klausimus ir bendradarbiavimą Europos Sąjungos bei NATO formatuose.
Ministrai taip pat pasirašė susitarimą dėl gairių Baltijos šalių bendradarbiavimui 2022 metais.
„Baltijos šalių solidarumas ir vienybė nesikeičia dabartinių saugumo iššūkių akivaizdoje, ryšys tarp Baltijos gynybos ministerijų yra tvirtas“, – ceremonijoje kalbėjo A. Anušauskas.
Parama pati įvairiausia – ir karinė, ir nekarinė.
Išreiškė paramą Ukrainai
Lietuvos ministras teigė, kad Ukrainai galėtų būti suteikta lauko karo ligoninė, taip pat jau teikiama parama termovizoriais.
Diskusijų metu ministrai kalbėjo apie Rusijos veiksmus, pasak A. Anušausko, destabilizuojantiems saugumo situaciją tiek regione, tiek visoje Europoje.
Rusija pastaruoju metu sutelkė dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos, tai pakurstė Vakarų šalių nerimą dėl galimo įsiveržimo į Ukrainą.
Kalbėdamas apie situaciją Ukrainos pasienyje Latvijos gynybos ministras sakė, kad „tarptautinis dangus prieš Kalėdas yra užtemdytas tamsiais debesimis“.
„Sutarėme, kad pastarieji Rusijos veiksmai, ypač karinių pajėgų koncentracija ties Ukrainos siena, yra grėsmingas bandymas taikytis į NATO narystės siekiančios Ukrainos suverenumą“, – sakė A. Anušauskas.
Estijos ministro teigimu, Rusija ne mėgina deeskaluoti situaciją, bet tęsia pajėgų teikimą ir pateikė „absurdiškus“ reikalavimus.
Jie, pasak K. Laaneto, rodo, jog „Kremliaus tikslai išlieka tokie patys – pakeisti po Šaltojo karo susiklosčiusią saugumo architektūrą ir prikelti savo įtakos zonas“.
Ministro teigimu, parama Ukrainai tokioje situacijoje lieka prioritetu ir Estijos gynybos ministerija ieško galimybių suteikti papildomą gynybinę paramą šaliai.
Pasak K. Laaneto, nors šalys „nemato skubių karinių grėsmių Baltijos šalims šią akimirką“, jos nusprendė didinti savo pasirengimą, jeigu toks poreikis atsirastų per ateinančias savaites.
Kalbėjo apie Baltijos šalių saugumą
A. Pabrikas teigė, jog Ukraina šiuo metu gina Europos interesus, reikalaudama teisės pati rinktis savo likimą – tai, ministro teigimu, primena kelią, kurį kadaise nuėjo Baltijos šalys.
Latvijos ministro teigimu, Rusijos pateikti reikalavimai JAV primena situaciją prieš Antrąjį pasaulinį karą, kuomet kažkas kitas mėgino nuspręsti Baltijos šalių likimą joms nedalyvaujant.
„Mūsų sąjungininkai pasikeitė ir turime stiprų patvirtinimą, kad tokių kalbų nebus. Tuo metu Rusijos pusė vis dar galvoja taip pat“, – sakė A. Pabrikas.
Jis teigė, kad Baltijos šalys gali jaustis saugios tiek dėl savo, tiek dėl partnerių pajėgų regione.
Trijų šalių ministerijos taip pat sutarė koordinuoti savo veiksmus tarptautiniuose formatuose ir pabrėžė, jog sąjungininkų pajėgų buvimas yra svarbus garantas jų saugumui.
Pasak A. Anušausko, NATO ir Europos Sąjungos institucijos tinkamai sureagavo į migrantų krizę Baltijos šalių ir Lenkijos pasienyje.
„Esame dėkingi už gautą paramą ir šios situacijos rimtumo suvokimą“, – sakė jis.
Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų tęsiasi Kijevo pajėgų konfliktas su prorusiškais separatistais.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad jo šalis planuoja veržtis į Ukrainą ir kaltina NATO įtampos kurstymu bei reikalauja „teisinių garantijų“, jog Aljansas nesiplės į rytus.
Naujausi komentarai