„Norėčiau padėkoti žmonėms, kurie vakar atėjo į rinkimus ir referendumą, ypač žmonėms, kurie rinkosi tą Lietuvos viziją, kurią aš atstovauju ir išreiškė man pasitikėjimą po netrumpos kadencijos Vyriausybės vadovės poste ir turint mintyje, kokia ta kadencija buvo, kokių įvairiausių iššūkių kliuvo ir kiek įvairiausių problemų teko spręsti“, – pirmadienį spaudos konferencijos Valdovų rūmuose metu sakė I. Šimonytė.

„Manau, kad galiu ramia širdimi pasakyti, kad didelė dalis žmonių, kurie manimi pasitikėjo 2020 metais, kandidatuojant Seimo rinkimuose ir vedant partijos sąrašą, to pasitikėjimo nenustojo ir man pavyko jo neišbarstyti“, – teigė premjerė.

Ji tikino besidžiaugianti patekimu į antrąjį rinkimų turą, „nepaisant kai kurių politikos kolegų, oponentų tokių retorinių ir gal net praktinių bandymų, kad Šimonytės antrajame ture nebūtų“.

„Man pavyko pasiekti, kad žmonės, kurie balsuoja už vakarietišką Lietuvą, kurioje nėra vietos kažkokiems sąmokslo teorijoms, homofobijoms ir visokiems kitokiems mūsų gyvenimo nepuošiantiems dalykams, (...) turėtų už ką antrame ture balsuoti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Spaudos konferencija:

Nelygina su 2019-aisiais pasiektu rezultatu

Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir I. Šimonytė.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G. Nausėda surinko kiek daugiau nei 44 proc. balsų, I. Šimonytė – beveik 20 procentų.

2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, tuomet jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų.

I. Šimonytė mano, kad nereikėtų lyginti jos šių rinkimų rezultato su pasiektu prieš penkerius metus, „kada neslėgė trijų su pusės metų atsakomybės aplinkybės“.

„Nematau pagrindo lyginti save su 2019-aisiais, žmogumi ne iš vykdomosios valdžios ir mažiau slegiamą įvairių aplinkybių, įsipareigojimų. Tas manęs negąsdina tas skirtumas. Labiau lyginčiau su tais Seimo rinkimais, kurie vyko 2020-aisiais“, – dėstė I. Šimonytė.

Ji pastebėjo, kad jei jai užimant premjerės pavyko patekti į antrąjį rinkimų turą, tai prieš penkerius metus tuometiniams Vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui to nepavyko padaryti, jis prezidento rinkimuose liko trečias.

„Dirbsime su komanda, tarsimės ir rinkėjai spręs, kaip atrodys antrasis turas“, – tvirtino I. Šimonytė.

Šiemet pirmajame rinkimų ture I. Šimonytė surinko daugiau nei 279 tūkst. balsų, 2019-aisiais pirmajame prezidento rinkimų ture – per 446 tūkst. balsų.

2020-aisis Seimo rinkimuose I. Šimonytė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos sąraše surinko virš 155 tūkst. pirmumo balsų.

Apie politinę ateitį nesvarsto

I. Šimonytė nesiėmė svarstyti apie savo politinę ateitį, jei antrasis rinkimų turas susiklostytų nesėkmingai.

„Norėčiau pabaigti šitą politinio sprinto etapą, o paskui visus kitus dalykus svarstyti“, – kalbėjo premjerė.

Kalbėdama apie kitų kandidatų paramą jai antrajame ture, I. Šimonytė sakė, kad nė vienas kandidatas neturi rinkėjų „savo nuosavybėje“.

Man pavyko pasiekti, kad žmonės, kurie balsuoja už vakarietišką Lietuvą, kurioje nėra vietos kažkokiems sąmokslo teorijoms, homofobijoms ir visokiems kitokiems mūsų gyvenimo nepuošiantiems dalykams.

„Bandymas perleisti juos kažkaip perleisti kitam kandidatui yra neetiškas ir neturi daug prasmės. Kandidatas gali pasakyti, ką remia, tačiau tai nereiškia, kad žmonės, kurie balsuoja už jį pirmame ture, kažkokiu būdu taip pat pasielgs“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Žmonės patys nuspręs, kuris iš dviejų likusių kandidatų jam yra priimtinesnis ir už kurį atiduoti balsą“, – pridūrė ji.

G. Nausėda šįkart daugiausia balsų gavo praktiškai visose savivaldybėse, išskyrus Vilnių, kur laimėjo I. Šimonytė, ir Šalčininkus bei Visaginą, kur pergalę šventė medikas Eduardas Vaitkus.

I. Šimonytė E. Vaitkų vienuose debatuose yra įvardijusi kaip „Maskvos radiją“.

Premjerės teigimu, nors nuo Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios savivaldybėms, kuriose didžiąją dalį gyventojų sudaro tautinės mažumos, skirta daug dėmesio, E. Vaitkus surinko nemažą dalį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) rinkėjų.

„Žmonės rinkosi sau artimiausią pagal pasaulio suvokimą ir pažiūras“, – sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė teigia, kad tokie rezultatai verčia sunerimti ne tik ją, bet ir prezidentą, „kas jis bebūtų“.

Prie dvigubos pilietybės klausimo reikės grįžti

Po penkerių metų surengtas antrasis referendumas siekiant pakeisti Konstituciją išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes irgi buvo nesėkmingas.

I. Šimonytės teigimu, prie šio klausimo reikės grįžti.

„Diskusija dėl to, kaip šitą klausimą vis dėlto išspręsti tęsis toliau. Mano supratimu, klausimą reikia išspręsti. Gerai, kad dabar referendume balsavo daugiau žmonių ir daugiau žmonių pasisakė „už“, bet žmonių skaičiaus nepakako, kadangi kartelė labai aukšta. Matyt, kad teks ieškoti kažkokių kitų sprendimų“, – sakė premjerė.

Klausimai vis dar neatsakyti

Prezidentui Gitanui Nausėdai kritikuojant konservatorius dėl „šlykštaus“ elgesio, šalies vadovo oponentė antrajame rinkimų ture I. Šimonytė sako, jog keliami klausimai apie perrinkimo siekiančio politiko rinkimų kampanijos finansavimą yra validūs. Vyriausybės vadovės teigimu, paprasčiausias kelias išspręsti abejones keliančią situaciją – atsakyti į užduodamus klausimus, o ne mesti kaltinimus politiniams varžovams.

„Man atrodo, kad kai kyla klausimų, visą laiką reikėtų į klausimus atsakyti. Žinoma, visada galima kritikuoti tuos, kurie klausia. Bet į klausimus, aš suprantu, ir šiandien yra neatsakyta. Nepaisant gerovės valstybės ir nepaisant pokyčių valstybės tarnybos darbo apmokėjime, žmogui, kuris dirba valstybės tarnyboje – turint minty viešas deklaracijas, kurios buvo paskelbtos anksčiau – tai yra labai solidi suma“, – pirmadienio rytą spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė neatmetė, jog susiklosčiusi situacija, kai motinystės atostogų išėjusi prezidento patarėja pervedė tūkstantines sumas jo rinkimų kampanijai gali būti lengvai paaiškinama.

„Bet tada tiesiog reikia labai lengvai ir paaiškinti, o ne kaltinti žmones, kurie kelia klausimą, kuris yra validus klausimas, nes Lietuvos istorijoje yra buvę tokių atvejų, kai žmonės rėmė politines kampanijas visiškai neturėdami tam finansinių galimybių“, – tikino premjerė, primindama, jog būtent todėl buvo griežtinami rinkimų finansavimą reglamentuojantys įstatymai.

„Turbūt niekam nereikia tokio reputacinių abejonių. Aišku, visada galima kaltini klausiančiuosius, bet, man atrodo, tarp klausiančiųjų yra ir žiniasklaidos atstovų. Ir tiesiog nėra paprastesnio būdo šitą klausimą, kaip sakoma, nuimti nuo stalo, kaip tik jį atsakyti“, – pridūrė I. Šimonytė.

Atostogų nesuplanavo

I. Šimonytė kol kas nėra suplanavusi atostogų prieš antrąjį rinkimų turą.

„Šią savaitę negalėsiu eiti atostogų, todėl kad turiu daug tarptautinių įsipareigojimų, baigiu konferenciją ir turiu Baltijos ministrų tarybą su savo dviem kolegėm, ketvirtadienį, penktadienį išvykstu į Briuselį ir Strasbūrą“, – teigė I. Šimonytė.

„Tai stengsiuosi derinti savo pareigas su kampanija. Kažkokie debatai, kurie bus po darbo, tai gal labai pareigų tiesioginių man eiti netrukdys. O dėl antros savaitės, tai pasižiūrėsime, jeigu toks sprendimas bus, informuosiu“, – pridūrė ji.

Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas G. Nausėda ir I. Šimonytė.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus absoliučią daugumą rinkėjų balsų, G. Nausėda surinko kiek daugiau nei 44 proc. balsų, I. Šimonytė – beveik 20 procentų.

2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, tuomet jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų.

G. Nausėda šįkart daugiausia balsų gavo praktiškai visose savivaldybėse, išskyrus Vilnių, kur laimėjo I. Šimonytė, ir Šalčininkus bei Visaginą, kur pergalę šventė medikas Eduardas Vaitkus.

Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.

VRK duomenimis, advokatas Ignas Vėgėlė surinko 12 proc., partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis – 9 proc., medikas E. Vaitkus – 7 proc., teisininkas Dainius Žalimas – 3,5 proc., Darbo partijos lyderis Seimo narys Andrius Mazuronis – 1,4 proc., buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – 1,35 procento.