„Aš noriu aiškiai pasakyti Sakartvelo žmonėms, įskaitant šalies vyriausybę, parlamentą, policiją, kariuomenę, mokytojus, daktarus, kepėjus, žmones gatvėse – aš kalbu, nes stoviu Sakartvelo pusėje. Aš stoviu europietiško Sakartvelo pusėje“, – į susirinkusiuosius prie šalies parlamento kreipėsi G. Landsbergis.

„Demokratijoje vyriausybė jums, Sakartvelo žmonėms, skolinga tai, kad būtų sekama kryptimi, kurią rodo jūsų moralinis kompasas“, – pridūrė jis.

Aš stoviu europietiško Sakartvelo pusėje.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, nors kartvelai, ukrainiečiai ir Baltijos šalių gyventojai kratosi etiketės „posovietinis“, šias tautas jungia panašus likimas, istorija ir siekiai.

„Per Rožių revoliucija Baltijos valstybės stovėjo su jumis. Vos po penkių mėnesių prisijungėme prie NATO, vėliau prie Europos Sąjungos. Daugelis manė, kad Sakartvelas greitai žengs tuo pačiu keliu“, – teigė ministras.

Pasak jo, Maskva nėra suinteresuota „laiminga istorijos pabaiga“ Sakartvelui, tačiau Baltijos valstybės palaiko šią Kaukazo šalį, nes jas vienija bendras tikslas.

„Sakartvelo žmonės, taip pat, kaip ir lietuviai, tiki vientisa, laisva ir taikia Europa“, – sakė G. Landsbergis.

Ministras kalbėjo apie kasdien kare žūvančius ukrainiečius, KGB ir jėgos struktūrų represijas patiriančius baltarusius. Jis pabrėžė, jog būtina garsiai kalbėti, ką dabartinių Sakartvelo valdančiųjų politika gali reikšti europinei Sakartvelo ateičiai.

„Dėl to aš jūsų klausiu – sad mivdivart? (liet. kur einate?)“ – baigdamas kalbą į susirinkusiuosius kreipėsi G. Landsbergis.

Jam minia atsakė: „Evropashi!“ (liet. į Europą!).

Kartu su G. Landsbergiu ant scenos lipo ir kartu Sakartvele viešintys Estijos ir Islandijos užsienio reikalų ministrai. Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė į protestą nevyko.

Ministrai šioje Kaukazo šalyje vieši parlamentui antradienį priėmus prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą.

Vizito metu G. Landsbergis su kolegomis trečiadienį susitiko su ir prezidentė Salome Zurabišvili, kuriai išreiškė palaikymą, valdančiajai partijai priklausančiais parlamento pirmininku, premjeru, užsienio reikalų ministru, opozicinėmis partijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis.

Nors prezidentė ketina vetuoti įstatymą, valdančioji partija turi pakankamai parlamentarų, kad galėtų atmesti prezidentės veto.

Įstatymas dėl užsienio įtakos nevyriausybinėms organizacijoms priimtas nepaisant kelias savaites trunkančių protestų ir didėjančios įtampos.

Dokumentą oponentai pasmerkė kaip panašaus represinio teisės akto Rusijoje dėl „užsienio agentų“ analogą. Juo Maskva slopina kritikus ir siekia užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą.