„Konstitucinis Teismas iš esmės patvirtino prezidento poziciją, ne kartą išsakytą, kad žmonės turi teisę į pensijų fonduose jau sukauptas lėšas, nes tai sietina su žmonių nuosavybes teise. Šioje vietoje būtini pakeitimai“, – ketvirtadienį Prezidentūroje sakė I. Segalovičienė.

„Akivaizdu, kad sprendimus galėjo priimti ženkliai anksčiau, praradome laiką ir šiandien jau galėjo sprendimai įsigalioti. Sistema galėjo būti patobulinta link Konstitucijos ir šiuo metu pakeitimai neišvengiami, parlamentas turės imtis visų veiksmų, kad atliepti KT nutarimą ir priimti tam tikrus koreguojančius sprendimus“, – akcentavo ji.

I. Segalovičienė apgailestavo, kad valdantieji dėl politinių sumetimų atmetė prezidento buvusius pasiūlymus, kaip būtų galima tobulinti pensijų kaupimo sistemą. Anot jos, dabar Seimas turi imtis neatidėliotinų veiksmų ir priimti pokyčius.

„Labai svarbu suvokti, kad žmonės nėra baudžiauninkai, dabartinis reguliavimas yra per griežtas ir varžo žmonių teises į nuosavybę. Turime imtis neatidėliotinų veiksmų“, – teigė prezidento patarėja.

Labai svarbu suvokti, kad žmonės nėra baudžiauninkai, dabartinis reguliavimas yra per griežtas ir varžo žmonių teises į nuosavybę.

 

„Tenka apgailestauti, kad valdantieji dėl politinių sumetimų atmetė prezidento pasiūlymus, galėjo žengti labai rimtą žingsnį“, – pabrėžė ji.

ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.

Tenka apgailestauti, kad valdantieji dėl politinių sumetimų atmetė prezidento pasiūlymus (...)

 

KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai. Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose. Taip pat jie kėlė klausimą ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.

2023 m. spalį Seimas po pateikimo nepritarė Prezidentūros inicijuojamiems pakeitimams pensijų kaupimo sistemoje. Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlė Pensijų kaupimo įstatyme numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką.

Tačiau parlamentas po pateikimo pritarė liberalo J. Varkalio siūlymui suteikti galimybę tiek sulaukusiems, tiek nesulaukusiems pensinio amžiaus pensijų fondų dalyviams gauti ne tik periodines išmokas, bet ir vieną kartą iš savo sukaupto turto išsiimti 10,8 tūkst. eurų.

Pateiktas projektas numato, kad tiek sulaukę, tiek nesulaukę pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupę daugiau nei 10,8 tūkst. eurų, turi teisę gauti vienkartinę (arba periodinę) išmoką iki 10,8 tūkst. eurų.

Visgi, Seimas nusprendė toliau projekto nesvarstyti, kol nebuvo sulaukta KT nutarimo.