Už tai balsavo 66 parlamentarai, prieš buvo 33, 16 susilaikė.

Valdantieji teigė, kad šiuo projektu tiesiog konstatuojamas istorinis faktas, o opozicijos atstovai savo ruožtu tvirtino, jog siekiama perrašyti istoriją.

„Lietuva tuo metu buvo normali valstybė, kuri turėjo savo valstybės vadovą, Laikinajame Pagrindiniame įstatyme įvardytą kaip aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas“, – antradienį per Seimo posėdį kalbėjo Liberalų sąjūdžio seniūnas signataras Eugenijus Gentvilas.

Anot jo, dėl to abejonių nebuvo, kol Seimas nesiėmė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko kaip valstybės vadovo statuso įteisinimo.

„Štai tada atsirado labai gudrių politikų tiek šitoje kadencijoje, tiek ankstesnėse, kurie melu, demagogija, įvairiais iškraipymais bando pasakyti, – nemylėdami V. Landsbergio, tai savaime aišku, – kad Lietuva buvo kažkokia keista pseudo valstybė, vienintelė valstybė pasaulio istorijoje, kuri neturėjo savo vadovo. (...) Patinka jums ar nepatinka Vytautas Landsbergis, galvokime apie Lietuvą ir nebūkime keistos šalies kvailas parlamentas“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Patinka jums ar nepatinka Vytautas Landsbergis, galvokime apie Lietuvą ir nebūkime keistos šalies kvailas parlamentas.

Kitas signataras, dirbęs Aukščiausiojoje Taryboje, Seimo narys konservatorius Emanuelis Zingeris teigė, kad iki 1990 metų kovo 11 dienos, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, ir po jos daug kas priklausė nuo tuometinio Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio lyderio, Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V. Landsbergio sprendimų. Anot jo, šio politiko statusą tuomet pripažino ir užsienio valstybės.

„Gaila, kad bandote atmesti tai, ką visas Vakarų pasaulis yra pripažinęs“, – sakė E. Zingeris.

Premjerė Ingrida Šimonytė šį projektą vadino moralinės skolos klausimu.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Tas priekaištas, kad jis nebuvo prezidentas, tai tuomet nebuvo galiojančios dabartinės Konstitucijos. Kad buvo aukščiausiasis pareigūnas, akivaizdu bet kam, kas žiūri į situaciją atviromis akimis. Mano akimis, moralinės skolos klausimas šią temą išspręsti“, – žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovė.

Seimo Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė tvirtino, kad Laikinajame pagrindiniame įstatyme, galiojusiame 1990–1992 metais, ne atsitiktinai nekalbama apie valstybės vadovą.

„Tik primenu, kad laikinoji Konstitucija, tuo metu vadinta pagrindiniu įstatymu, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui nesuteikė valstybės vadovo statuso, nors tą galėjo padaryti tiesiogiai žodžiais. Priešingai, pasirinkta tuo metu labai rafinuota formuluotė, pasakant, kad tai yra „aukščiausias valstybės pareigūnas“. Pagalvokite, kiek laiko reikėjo teisininkams sukti galvą, kad išvengiant tekste vadovo vardo sugalvotum, jog tai yra aukščiausias valstybės pareigūnas“, – kalbėjo A. Širinskienė.

„Manau, kad tas įvyko neatsitiktinai, kad tuo metu dirbę žmonės labai sąmoningai nenorėjo pono Landsbergio vadinti valstybės vadovu“, – tvirtino ji.

Manau, kad tas įvyko neatsitiktinai, kad tuo metu dirbę žmonės labai sąmoningai nenorėjo pono Landsbergio vadinti valstybės vadovu.

„Man tik apmaudu, kad garbus ir garbaus amžiaus žmogus valkiojamas per politines diskusijas ir, matyt, dar turės iškęsti ir Konstitucinio Teismo procesą, jeigu mes šį įstatymą priimsime“, – kalbėjo parlamentarė.

Dabartinį įstatymo projektą ji vadino istorijos perrašymu: „Susidaro įspūdis, kad siekiame padaryti tai, kas būdinga paprastai diktatūroms. Kada paimama valdžia, paprastai siekiama perrašyti istoriją, kuri buvo iki tol.“

„Valstietis“ Dainius Gaižauskas kaltino valdančiuosius, kad nepaisydami nestabilios saugumo situacijos, jie teikia visuomenę kiršinančius projektus – dėl partnerystės įteisinimo ir dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui.

„Susimąstykite, karas Ukrainoje nesibaigė, grėsmės išlikę, kalbame apie pilietinį pasipriešinimą, kalbame apie valstybės vienybę, o jūs viską darote, kad ji būtų sugriauta. (...) Jūs ką, paklusote liberalų arba „laisviečių“ terorizavimui? Akivaizdu: „jeigu palaikote partnerystės įstatymą, mes karūnuojame jūsų patriarchą“. Ar taip yra?“ – klausė jis.

„Aš dar kartą jūsų prašau, kol vyksta karas, susilaikykime nuo šių įstatymų projektų, kurie priešina visuomenę, bus dar laiko. (...) Jūs prievarta priešinate. Jūs karo norite? Jeigu neišprotėjot, tada susilaikykite ir bus padarytas didelis žingsnis į priekį vardan taikos“, – kalbėjo parlamentaras.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas projektas Seimui pateiktas beveik prieš metus – pernai birželį.

Juo konstatuojama, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.

Prieš posėdį parlamento vadovė sakė, kad tai klausimas, kurį „senokai reikėjo išspręsti“. Ji vylėsi, kad parlamentas projektą priims ir V. Landsbergis bus ne tik de facto, bet ir de jure pripažintas šalies vadovu.

„Opozicijoje yra skirtingų nuomonių, matyt, yra tų žmonių, kurie iš principo nepalaiko. nežinau, ar jie pakeis savo nuomonę. Labiausiai norėtųsi, kad tokie klausimai būtų sprendžiami konsensuso būdu ir sulauktų kuo platesnio palaikymo“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Projektui pritariantys valdantieji teigia, kad reikia konstatuoti, jog 1990 metais atkūrus nepriklausomybę iki prezidento rinkimų Lietuva turėjo vadovą, opozicija kritikuoja jį kaip bandymą perrašyti istoriją. Opoziciniai „valstiečiai“ tvirtina, kad tuometinė Laikinoji Konstitucija Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui nesuteikė valstybės vadovo statuso.

Seimo teisininkai buvo pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Jie rėmėsi ankstesniais Konstitucinio Teismo nutarimais.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tokiai Teisės departamento išvadai nepritarė.

Parlamente jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.