„Aš manau, kad galbūt iki galo pati Europos Komisija neįsivertino, kokia čia gali kilti reakcija, tarkime, po vienokio ar kitokio aiškinimo. Bet Lietuva pritaikė įsigaliojus sankcijoms tokį aiškinimą, kokį tuo metu turėjo“, – LRT antradienį transliuotame interviu sakė I. Šimonytė.

Lietuvos pareigūnai teigia balandį gavę EK išaiškinimą, draudžiantį Kaliningrado tranzitą daliai prekių, kurių įvežimui į ES buvo įvestos sankcijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Tačiau birželį uždraudus į Kaliningradą vežti rusišką plieną ir juoduosius metalus, dėl to pasipiktinus Maskvai ir pagrasinus atsaku, Komisija pateikė naujas gaires, leidžiančias tranzitą geležinkeliu Rusijos eksklavo poreikiams.

Tikrai neišsakiau jokių pastabų ministrui Landsbergiui todėl, kad labai gerai žinau, kaip viskas vyko.

Kritikai teigia, kad Lietuvos vyriausybė galėjo netinkamai interpretuoti balandį pateiktą išaiškinimą.

Dėl Kaliningrado tranzito peripetijų opozicija praėjusią savaitę paskelbė inicijuosianti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui, valdančiųjų konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui.

I. Šimonytė sako pastabų ministrui neturinti.

„Tikrai neišsakiau jokių pastabų ministrui Landsbergiui todėl, kad labai gerai žinau, kaip viskas vyko“, – kalbėjo premjerė.

Pateikti interpeliaciją ministrui, prašydami atsakyti į klausimus, gali ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites į juos atsakyti raštu.

Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.

Rusija antradienį atnaujino sankcionuotų prekių Kaliningrado tranzitą – sritį per Lietuvą geležinkeliu pasiekė pirmieji cemento kroviniai.